Nedarbo lygio Lietuvoje analizė ir jo mažinimo kryptys

LTŠiuolaikinėje globalioje ir atviroje ekonomikoje neįmanoma visiškai sustabdyti nedarbo lygio kitimo. Nors visiško užimtumo situacija šalyje yra labai pageidaujama ekonomikos būsena, tačiau neretai, perkopus ekonomikos palikimo etapą, jos judėjimo kryptis pasikeičia link mažesnio ar spartesnio ekonomikos sulėtėjimo. Vis dažniau išgirstant apie ekonomikos augimo bei kitų šalies makroekonominių rodiklių gerėjimą neišvengiamai užsimenama apie šalies sugebėjimą neperkopti šios palankios ekonomikos būsenos. Remiantis Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, 2015 m. kovą nedarbas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo dvidešimt dviejose valstybėse narėse, o Lietuvos nedarbo lygis yra mažesnis už ES vidurkį. Tai patvirtina, jog daugelio Europos Sąjungos šalių ekonomikos atsigauna, o tai lemia diskusijas ir klausimus apie galimybę numatyti grėsmes, kurių korekcija leistų išvengti ar bent sušvelninti galimas ekonomikos perkaitimo pasekmes šaliai ateityje. A. Pocius ir L. Okunevičiūtė-Neverauskienė (2005), nenustatę glaudaus šalies ekonomikos augimo ir darbo rinkos būklės 1997-2003 m. ryšio, teigė, jog tuo metu Lietuvai buvo būdingas užimtumo neskatinantis ekonomikos augimas. Dėl šios situacijos nesukuriantį BVP autoriai vadina ekonominiu nuostoliu, kas rodo šalies užimtumo problemų aktualumą ir jų sprendimo būtinybę.Šiame straipsnyje siekiama įvertinti nedarbo lygio kitimo tendencijas, palyginti jas su Baltijos šalimis, Europos Sąjungos bei euro zonos vidurkiais. Nors Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra vertinamos kaip atsigaunančios, tačiau vis dar įtempta situacija darbo rinkoje reikalauja skirti didesnį dėmesį nedarbo problemai. Nedarbo lygio vertinimas yra aktualus net ir esant gerėjančioms ekonomikos perspektyvoms, nes kryptingas jo mažėjimas gali būti nulemtas tokių veiksnių, kaip emigracija, darbo užmokesčio pokyčiai, ekonomikos augimas, ūkio struktūra ir kt. Todėl buvo iškeltas tyrimo tikslas - atlikti nedarbo lygio Lietuvoje analizę, palyginti su ES ir Baltijos šalių rodikliais ir aptarti mažinimo galimybes. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti nedarbo lygį ir jį atspindinčių rodiklių dinamiką. 2. Palyginti nedarbo lygį lemiančius veiksnius ES ir Baltijos šalyse. 3. Aptarti galimas nedarbo lygio mažinimo kryptis. Metodai: mokslinės literatūros analizė, grupavimas, lyginimas, priežastinė analizė, vertinimas, koreliacinė-regresinė analizė [Iš Įvado].