On the causes and direction of the development of the Lithuanian social policy model and its guarantees
LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos socialinės politikos modelio raida, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo kaita. Autoriai pabrėžia socialinės apsaugos sistemos ryšį su socialiniu teisingumu, gerovės valstybe ir naujo viešojo valdymo koncepcija. Pokyčiai susiję su naujomis socialinės reintegracijos, gyvenimo kokybės ir kitomis koncepcijomis. 2009 m. ekonominė krizė Lietuvoje atskleidė, kad reikalingi nauji požiūriai, kurie neleistų šalies nublokšti į žemesnius raidos lygmenis. Lietuvos socialinės politikos modelis pamažu pereina nuo bismarkiško korporatyvinio modelio prie liberalaus marginalinio – įvestas pensijų kaupimas privačiuose fonduose ir įdiegti nauji viešojo valdymo elementai. Vis dėlto po šių reformų socialinės sąlygos nepagerėjo. Fondinių pensijų sistemos reforma sumažino socialinį solidarumą ir socialinio draudimo teikiamas garantijas. Svarbiausia Lietuvos socialinės apsaugos sritis yra senatvės pensijų sistema. Būtina pradėti sudėtingą sistemos reformą, kurios pagrindiniai tikslai: atsisakyti privilegijuotų išmokų, palaipsniui didinti pensinį amžių, peržiūrėti socialinės apsaugos išmokas, subalansuoti proporcijas tarp mokėtojų ir gaunančių išmokas, peržiūri socialinio draudimo fondo biudžetą, įmokų dydį, keisti nedarbo socialinį draudimą ir išankstinių pensijų sistemą. Valstybės įsipareigojimai pensijų sistemos dalyviams neturėtų būti mažinami. Pensijų sistema turi būti sutelkta į ekonominius-matematinius metodus, o ne į politinius sprendimus.
