[Antisemitismus in Litauen : Christen, Juden und die "Emanzipation” der Bauern (1889–1914)]

LTRecenzuojama Klauso Richtero monografija: Antisemitismus in Litauen. Christen, Juden und die “Emanzipation” der Bauern (1889–1914), Berlin: Metropol, 2013. Dėl antisemitizmo apibrėžimo istorikai iki šiol diskutuoja. Vienas iš naujausių istorikus dominančių klausimų – ryšys tarp ankstyvesnių priešiškumo žydams formų ir modernaus, „mokslu“ paremto antisemitizmo. Recenzuojamoje knygoje, skirtoje antisemitizmui Lietuvoje 1889–1914 m., vokiečių istorikas Klausas Richteras kritikuoja nuomonę, pagal kurią senasis ir naujasis (modernusis) priešiškumas žydams griežtai atskiriami. Recenzentas akcentuoja, kad Richtero monografija skiriasi nuo antisemitizmui skirtų Lietuvos istorikų darbų vartojama antisemitizmo samprata, įvairių Lietuvos gyventojų grupių priešiškumo žydams analize ir „kontaktinių zonų“ koncepcija. Monografijos autorius stengiasi paaiškinti, kaip lietuvių inteligentai ir dvasininkai suprato, aprašė ir stengėsi pakeisti šias „kontaktines zonas“. Recenzentas Richtero monografijai esminių pastabų neišreiškia ir iš esmės vertina ją teigiamai, tačiau prieštarauja kai kuriems autoriaus išsakytiems teiginiams. Recenzentas nesutinka su autoriaus teiginiu, jog štetlas buvo svarbiausia erdvė lietuvių nacionaliniam projektui. Be to, recenzentas nelinkęs sutikti, jog autoriaus pateikti negatyvaus žydų vertinimo pavyzdžiai iš Vinco Kudirkos ir varpininkų leidinių išties susiję su erdvės problema. Recenzentas įžvelgia ir kitų diskutuotinų autoriaus teiginių. Tačiau baigiant recenziją pažymima, jog surinkta įspūdinga šaltinių bazė leido Richterui suformuluoti pagrįstas išvadas.