LTVienas svarbiausių kiekvienos vyriausybės uždavinių yra užtikrinti šalies ekonominį augimą, nes tik taip bus galima patenkinti vis augančius gyventojų poreikius, ypač senstant ES šalių visuomenėms ir mažėjant gyventojų skaičiui. Ekonominis šalies augimas, jeigu nesikeičia jos turimi resursai, įmanomas tik didinant produktyvumą. Kita problema – vyriausybės skirstydamos biudžeto lėšas dažnai siekia trumpalaikių politinių tikslų. Tokia tendencija ypač aktuali artėjant rinkimams, kuomet vyriausybės skiria daugiau dėmesio atskirų rinkėjų grupių poreikių tenkinimui, o ne ilgalaikiams, ekonominį augimą galintiems užtikrinti, tikslams. Trečia problema – lėtas produktyvumo augimas, kuris „Financial Times“ neseniai buvo įvardintas kaip globali problema. Ekonomistai vis dažniau žemą produktyvumą vertina kaip vieną didžiausių grėsmių tiek turtingose, tiek besivystančiose pasaulio valstybėse, nes įmonės vis neefektyviau verčia darbą, pastatus ir technologijas į prekes ir paslaugas. Viena iš pagrindinių problemų, kodėl produktyvumas auga lėtai, po finansinės krizės įmonės nenori investuoti į technologijas ir inovacijas, nes jų atsipirkimo laikas yra gana ilgas. Mokslininkai sutaria (Evans ir Karras, 1994; Butkiewicz ir Yanikkaya, 2011; Wahab, 2011; Bassanini et al., 2001; Afonso ir Jalles, 2014; Mitchel, 2005), kad šiai problemai spręsti būtinas valstybės įsikišimas, nes tik valstybė gali investuoti į tokias sunkiai atsiperkančias viešas gėrybes, kaip švietimas, infrastruktūra, mokslas.Tyrimo objektas – valstybės išlaidos, kaip verslo produktyvumą didinantis veiksnys. Tyrimo tikslas – ištirti valstybės išlaidų ir produktyvumo ryšį ir nustatyti svarbiausius veiksnius. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Atlikti produktyvumą veikiančių veiksnių analizę; 2. Nustatyti verslo produktyvumo ir valstybės išlaidų teorinį ryšį. 3. Atlikti verslo produktyvumo ir valstybės išlaidų ryšio analizę [Iš Įvado].