Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys kintančioje restruktūrizuojamos ligoninės psichosocialinėje aplinkoje
LTBeveik kas antras 2013 m. ES šalyse vykusios apklausos dalyvis nurodė, kad stresas darbe yra įprastas reiškinys, o kas ketvirtas apklaustas asmuo teigė, jog jo darbo vietoje stresas nėra gerai valdomas. Daugiau kaip du trečdaliai apklausoje dalyvavusių darbuotojų darbo vietų reorganizavimą ar nesaugumą darbe priskyrė dažniausioms stresą darbe sukeliančioms priežastims. Nekontroliuojamas stresas darbe, ypač vykstant organizaciniams pokyčiams, neišvengiamai didina darbuotojų psichikos sveikatos pakenkimų riziką ir dėl išaugusių kaštų yra nenaudingas organizacijoms, visuomenei, šaliai. Akivaizdu, kad psichosocialinės rizikos darbo vietose problema egzistuoja ir pati savaime neišnyks.Tačiau gera žinia tai, kad stresą darbe sukeliantys veiksniai gali būti vertinami, analizuojami ir valdomi organizacinėmis priemonėmis taip pat sėkmingai, kaip ir kita su darbuotojų sauga ir sveikata susijusi rizika. 2014 m. Europos šalyse prasidėjusi kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas" skelbia, kad veiksmingiausias būdas valdyti psichosocialinę riziką darbo vietose yra būti aktyviems, veikti kartu Ir turėti planą, kaip užkirsti kelią stresą darbe keliantiems veiksniams. Higienos institutas nuo 1995 m. kelia psichosocialinės rizikos darbo vietose valdymo klausimą, vykdo streso darbe tyrimus ir rengia metodinius dokumentus. Šiame leidinyje pristatome 2011-2012 m. kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodais atlikto tyrimo„Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys kintančioje restruktūrizuojamos ligoninės psichosocialinėje aplinkoje" rezultatus. Smagu, kad ėmęsi nelengvos restruktūrizavimo temos ir galima slaugytojų patirto streso darbe pasekme pasirinkę sveikatai rizikingą elgesį (alkoholio, tabako ir psichotropinių vaistų vartojimas) atliepėme j vieną iš 2013-2020 m. laikotarpiu prioritetinių profesinės sveikatos mokslinių tyrimų krypčių Europoje.Tai globalizacija ir besikeičiantis darbo pasaulis - dirbantys mokslininkai skatinami tirti restruktūrizavimo pasekmes darbuotojų sveikatai ir gerovei, kurti efektyvias intervencijas, kurios teiktų socialinę paramą ir padėtų darbuotojams įveikti naujus darbo reikalavimus bei išsaugotųjų sveikatą prieš restruktūrizavimą, jam vykstant ir jau įvykdžius su restruktūrizavimu susijusius pokyčius. Taip pat mokslininkai raginami nustatyti įvairių situacinių ir aplinkos veiksnių įtaką darbuotojų patiriamam įstaigoje nedirbančių asmenų smurtui, o vertinant su darbu susijusių psichosocialinių ir organizacinių rizikos veiksnių, rizikingo elgesio ir lėtinių ligų ryšius orientuotis / psichosocialiniams rizikos veiksniams ypač jautrias darbuotojų grupes. Tikimės, kad šiame leidinyje pateikti atlikto tyrimo rezultatai ir parengtos rekomendacijos, kaip sumažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį darbuotojams ir užtikrinti saugią darbo aplinką pokyčių metu, prisidės prie streso darbe - antros iš dažniausių su darbu susijusių sveikatos problemų Europoje - geresnio supratimo ir įveikos Lietuvoje [Birutė Pajarskienė, p. 3].
