[Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje]

LTRecenzijoje aptariamas 2011 m. išleistas Alvydo Nikžentaičio redaguotas straipsnių rinkinys "Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje". Straipsnių autoriai (Edmundas Dmitrówas, Davidas E. Fishmanas, Vladas Gaidys, Christophas Klessmannas, Dangiras Mačiulis, Alvydas Nikžentaitis, Irena Šutinienė, Rasa Čepaitienė, Aurimas Švedas ir Vasilijus Safronovas) pristato Lietuvos atminties kultūrų kaitą, o kartu ir lietuviškosios tapatybės kaitą per visą XX amžių iki šių dienų. Susipažindina su kaimyninių šalių atminties kultūros problematikos kontekstu, praeities naudojimo užsienio politikoje ypatybėmis. Pirmajame skyriuje teoriniu žvilgsniu analizuojama kultūrinė, komunikacinė atmintis, istorijos politika, ir atminties kultūra. Antrajame aptariama atminties kultūra urbanistėje erdvėje, o trečiajame analizuojama atminties raiška nacionaliniu lygmeniu. Ketvirtajame aptariama atminties kultūra ir politika kaimyninėse šalyse, penktajame – lyginama atminties ir atminimo kultūra. Atminties studijos istorikams suteikia ne tik akademinį, bet ir politinį pagrindą. Kairieji bei dešinieji politikai populistai vis dažniau mėgina atmintį pasitelkti politinių tikslų įgyvendinimui. Todėl labai svarbu, kad akademinės atminties tyrimai peržengtų tipologijos slenkstį ir taptų kritiškai pagrįstais. Knyga vertinga ir labai aktuali, tačiau neišvengta ir tam tikrų netikslumų. Pavyzdžiui, kiekvienas knygos skyrius pradedamas atminties studijų teoriniu įvadus, tai perteklinė, pasikartojanti informacija; kai kuriuose skyriuose trūksta nuorodų.