Wojskowość

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLenkų kalba / Polish
AntraštėWojskowość
Kita antraštė
  • Karyba
  • Military skills
AutoriaiBaronas, Darius
KnygojeKultura Wielkiego Księstwa Litewskiego : analizy i obrazy . 2006, P. 868-885
Reikšminiai žodžiai
LTKaryba
ENWarfare
Santrauka / Anotacija

LTLietuviai istorijos arenoje pirmiausia pasirodė kaip karių tauta. XIII a. lietuvių karyba buvo pritaikyta grobiamiesiems žygiams. Didelės įtakos karybos raidai turėjo valstybės susidarymas – įsigalėjo paklusimo vadui principas, susiformavo apgulties technika, iškilo karinė architektūra. Karinių naujovių lietuviai mokėsi iš savo priešų – Vokiečių ordino, iš jo perimdavo modernesnę ginkluotę. Šias pamokas vainikavo Žalgirio pergalė. Mažiau herojiškas Lietuvos karybos istorijos etapas prasidėjo XV a. pabaigoje įsiplieskus karams su ženkliai galingesniu priešu – Rusija. Lietuviams nesėkmingą šių karų eigą visų pirma lėmė paties priešo galia keletą kartų viršijusi LDK pajėgas, prisidėjo ir XVI a. pašauktinės riterių kariuomenės bėdos: disciplinos ir patirties menkumas, mobilizacijos sunkumai. XVI a. pastebimas karybos kultūros kilimas, tačiau XVII a. karinės minties pasiekimų, investicijų ir naujovių perėmimo efektyvumą mažino Respublikos vidaus santvarkos problemos. Politinė nesantaika trukdė kariauti, o karinės nesėkmės ją dar labiau kurstė. Suirutė apogėjų pasiekė Tvano metu, kai 1654–1655 m. buvo okupuota didžioji LDK dalis su sotine Vilniumi. XVII a. pabaigos karai su Turkija ir Didysis Šiaurės karas LDK toliau gilino krizę. Šiuo laikotarpiu kariuomenė buvo apimta stagnacijos: etmonai savanaudiškai naudodavosi jiems patikėta kariuomene, apmokymai būdavo atsitiktiniai, įsigalėjo prekyba kariniais laipsniais. Stanislovo Augusto reformos buvo pozityvus poslinkis LDK karybos organizavime, tačiau pernelyg vėlyvas.

ENOn the arena of history Lithuanians, first and foremost, appeared as a nation of worriers. In the 13th century military skills of Lithuanians were adapted to predatory marches. The formation of the state had a great impact on the development of military skills – the principle of obedience to the commander became prevalent, technology of siege formed, military architecture emerged. Lithuanians learned military novelties from their enemies – the Teutonic Order from which they took over more modern armament. The victory of the Battle of Žalgiris (Grünwald) crowned these lessons. A less heroic stage in the history of Lithuanian military skills started at the end of the 15th century when wars with a more powerful enemy – Russia – broke out. An unsuccessful course of these wars for Lithuanians was determined by the fact that the might of the enemy exceeded that of the GDL by several times and by the troubles of the civil guardsmen army of the knights: poor discipline and experience, mobilisation difficulties. In the 16th century a rise in culture of military skills is observed. Political disagreements interfered with fighting, and military failures added fuel to them. The climax of the disorder was reached at the time of delusion, when in 1654-1655 the largest part of the GDL with its capital Vilnius was occupied. At the end of the 17th century wars with Turkey and the Great Northern War deepened the GDL crisis. The army was overcome by stagnation; hetmen made use of the army at their disposal, training was random, trade in military ranks flourished. Stanislov Augustas’ reforms were a positive change in organising the GDL military skills, however, it was too late.

ISBN83-242-0549-7
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosAfter the deluge : Poland-Lithuania and the Second Northern War, 1655-1660 / Robert I. Frost. Cambridge : Cambridge University Press, 2003. xxiv, 211 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6193
Atnaujinta2020-03-08 12:21:34
Metrika Peržiūros: 1