Derybos dėl darbo užmokesčio ir kainų nustatymas

LTAtsižvelgiant į ekonomines aktualijas, pateikiamame straipsnyje yra tiriamas ir analizuojamas derybų dėl darbo užmokesčio ir kainų nustatymo procesas. Šiuo tyrimu siekiama išskirti esminius darbo užmokesčio formavimo skirtumus kolektyvines derybas turinčiose ir neturinčiose šalyse bei įvertinti kainų nustatymo ypatybes. Šių tikslų įgyvendinimui yra pasirinktos dvi šalys, atspindinčios kolektyvines derybas bei stiprias profesines sąjungas turinčias (Švedija) ir neturinčias (Lietuva) valstybes. Atsižvelgus į duomenų prigimtį, kuriems yra būdingas nestacionarumas, atliekant tyrimą sudaromi du vektorinės autoregresijos paklaidų korekcijos modeliai (VECM.) Straipsnyje pateikiama derybų dėl darbo užmokesčio ir kainų nustatymo analizė yra paremta Bardseno, O. Eitrheimo, E. S. Janseno ir R. Nymoeno tyrimu, apjungiančiu formalius derybų dėl darbo užmokesčio modelius ir kainų nustatymą netobulos konkurencijos rinkoje. Remiantis makroekonomine teorija bei minėtų tyrėjų darbu, nustatyta, jog svarbiausi veiksniai, į kuriuos atsižvelgia profsąjungos besiderėdamos dėl darbo užmokesčio, yra vartotojų bei gamintojų kainų indeksai, nedarbo lygis bei darbo našumas.Atliktus tyrimą, įvertinta, kad Lietuvoje, kuri priklauso kolektyvinių derybų neturinčių šalių grupei, kitaip nei Švedijoje didžiausią įtaką nustatomam darbo užmokesčiui turi darbo našumas, kuriam išaugus 1%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didėja 0,83%. Tuo tarpu Švedijoje derantis dėl darbo užmokesčio didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų ir gamintojų kainų augimui. Kai kyla vartojimo prekių kainos, Lietuvoje darbo užmokestis kyla daug mažiau negu kolektyvines derybas turinčiose šalyse, o gamintojų kainų indekso kilimas darbo užmokestį mažina. Tiek kolektyvines derybas turinčiose, tiek neturinčiose šalyse darbo užmokesčio augimas lemia vartotojų kainų kilimą, tačiau šalyse, turinčiose stiprias profesines sąjungas, kainos kyla mažiau. Darbo užmokesčiui išaugus 1%, Švedijoje vartotojų kainų indeksas kyla 0,59%, o Lietuvoje 3,19%, todėl infliacija kolektyvines derybas turinčiose šalyse yra labiau kontroliuojama.

ENTaking into account the economic situation, the negotiations on the wage and the price-setting process are studied and analysed in the following article. This study aims to discern the essential wage differences in the countries that have/ do not have the collective negotiation processes and to evaluate the properties of the price fixing. Two countries have been selected for implementation of these goals: Sweden that has the process of collective bargaining and strong trade unions and Lithuania that does not have these features. Having regard to the nature of the data, which is not stationary, during the investigation the two-vector error correction autoregression models (VECM) are created. The article provides a framework for wage and pricing analysis that is based on the Bardsen, the Eitrheim, S. Jansen and R. Nymoen's investigation that involves formal negotiations on the wage models and pricing aimed at the competition on the market. Based on the macroeconomic theory and the work of the researchers mentioned before, it was indicated that the most important factors that the trade unions take into account while bargaining on the payroll are the price indexes of the consumer and the producer, the unemployment rate and the labour productivity. After the completion of the study, it was indicated that Lithuania, which belongs to the group of countries that do not have the collective bargaining system, contrary to Sweden, the productivity has the biggest impact on the base wages. When productivity increased by 1%, the average monthly wage increased by 0.83%. Meanwhile, when the wages are arranged in Sweden it is focused on the growth of the consumer and the producer price. When the prices of the consumer goods are rising, the wage in Lithuania is not increasing as fast as in the countries with the collective bargaining system. The rising producer price index reduces the wage.The growth of the wage increases the consumer prices in both types of countries, however, the prices are rising slower in the countries with the strong trade unions. When the wage increases by 1%, the consumer price index in Sweden grows by 0,59% and by 3,19% in Lithuania, therefore, the inflation in the countries with the collective bargaining system is controlled stronger.