Transkultūrinė atmintis: daugiavietės ir daugiakryptės atminties įmuziejinimas ir įvaizdinimas

LTStraipsnyje kalbama apie (trans)kultūrinės atminties kaip sudedamosios kolektyvinės atminties dalies daugiavietiškumą ir daugiakryptiškumą. Pagrindinės teorinės prielaidos yra vokiškosios tradicijos kultūrinės atminties samprata ir prancūzų istoriko Pierre’o Nora atminties jvietinimo idėjos. Pokolonijinėse ar pototalitarinėse šalyse kultūrinė atmintis dažnai analizuojama nacionalinių valstybių rėmuose, susiejant su vietine nacionalinio tapatumo, gyvenamosios aplinkos, atminties politikos bei ugdymo problematika, tačiau XXI a. pastarojo dešimtmečio atminties tyrimai bei politiniai-instituciniai sprendimai rodo perėjimą nuo metodologinio nacionalizmo ir nacionalinės kultūros prie metodologinio kosmopolitizmo bei migruojančių, peržengiančių nacionalines, etnines ir socialines ribas, atminties ir prisiminimų, medijų ir praktikų tyrinėjimų. Daugelis dabartinių kultūrinių prieštaravimų yra susiję su konfliktuojančiais požūriais į praeitį. Michaelas Rothbergas siūlo individualią ir kolektyvinę atmintis suvokti ne kaip konkuruojantį, o kaip daugiakryptį derinimo, kryžminio patikrinimo bei skolinimosi procesą. Skirtingų istorinių prisiminimų, vaizdinių ir vietų sąveikoje skleidžiasi produktyvi tarpkultūrinė dinamika, vadinama daugiakrypte atmintimi.„Muziejinimas“ - tai procesas, kuriame panaudojamos naujos istorinių žinių ir kolektyvinės atminties konstravimo priemonės šiapus ir anapus muziejaus sienų. Muziejus yra ir atminties institucija, ir mediją. Kaip kultūrinės atminties institucijai muziejui keliamas uždavinys kurti ir tvirtinti tautos tapatumą, aktualizuoti istorinį bei kultūrinį paveldą, permąstyti istorinę praeitį. Kitaip tariant, šiuolaikinėmis technologinėmis priemonėmis sukurti tam tikrą dirbtinę atminties formą - kultūrinį archyvą, kuriame saugomi visuomenės atminčiai reikšmingi dokumentai ir artefaktai. Vadinasi, muziejus tampa atminties vieta, o kartu ir mediją, aktyviai skleidžiančia informaciją visuomenėje. Aptarimui pasirenkami Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos totalitarinių režimų įmuziejinimo atvejai. Pasaulyje įvairių totalitarinių, autoritarinių režimų, kolonizavimų, genocidų ir kitų trauminių patirčių bei laikotarpių įprasminimas ir įmuziejinimas yra sudėtingas klausimas, užkabinantis jautrius žmonių išgyvenimus ir skausmingą patirtį. Sovietmečio interpretacijų įvairovė, konkuruojančios atmintys ir distancijos stoka sudaro esmines įmuziejinimo problemas.

ENThis article deals with multi-sited and multidirectional cultural memory. Theoretical background consists of German tradition in studies of (trans) cultural memory and French historian Pierre Nora lieu de mémoire. Scholars of postcolonial and post-totalitarian countries analyse cultural memory in the frame of national state in connection with issues of national identity, living environment, politics of memory and education. Investigations of the last decade demonstrate turning away from methodological nationalism and concepts of national culture and transition to the methodological cosmopolitism and research of memory contents, media, and practices that travel across and beyond territorial, ethnic and social boundaries. Most of contemporary cultural contradictions are related to conflicting views to the past. Michael Rothberg refuses the concept of competitive memory and considers memory.as multidirectional: as subject to on going negotiations, cross-referencing and borrowing process. This interaction of different historical memories illustrates the productive intercultural dynamics, called multidirectional memory. Musealization is a process that offers new means of constructing historical knowledge and shaping collective memory within and beyond the museum’s walls. Museums are both the media and institution of memory. As for institution of memory, main goals of museum are construction and supporting of national identity, actualisation of historical and cultural heritage, and reflection of historical past. Contemporary technological media and tools enable to create artificial memory - cultural archives, where can be stored important historical documents and artefacts. Museum becomes lieu de mémoire and media. Article deals with musealization of totalitarian regimes in Estonia, Latvia, Lithuania, and Poland. [...].