Lietuvių tautinė mažuma Latvijoje (nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m.): lietuviai katalikų kunigai

LTNuo XIX a. antros pusės Latvijos pramoniniai miestai – Ryga, Liepoja, taip pat Jelgava – tapo svarbiais lietuvių bendruomeninio gyvenimo centrais, nes juose įsikūrė gana daug lietuvių tautybės gyventojų. Dauguma jų dirbo pramonės įmonėse bei kitus paprastus darbus ir buvo katalikai. Lietuvių taip pat gyveno kai kuriuose miesteliuose ir kaimo parapijose. Po Pirmojo pasaulinio karo nemenkai lietuvių daliai persikėlus į etninę tėvynę, Latvijoje liko nemažai lietuvių, kurie sudarė palyginti didelę lietuvių mažumą. Lietuvių tautybės kunigų veikla Latvijoje buvo labai reikšminga ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir lietuvių mažumos ir visos Latvijos valstybės istorijoje. Čia ypač svarbus laikotarpis iki 1918 m., kai lietuvių kunigai ne tik veikė lietuvių visuomeniniame sąjūdyje Rygoje bei kitose vietose, bet ir įsitraukė į latvių tautinio atgimimo procesus Latgaloje. Atsižvelgiant į tą reikšmę, kokią parapijos ganytojas ir jo pažiūros aptariamu laiku turėjo katalikų parapijose, kunigų vaidmuo buvo labai svarbus. Tarpukariu jie taip pat vaidino esminį vaidmenį užtikrinant ir plėtojant lietuvių mažumos kultūros, švietimo ir visuomeninių organizacijų sistemos veiklą.

ENSince the second half of the 19. century, Latvian industrial cities – Riga, Liepaja and Jelgava – became important centers of the Lithuanian social life, because they hosted numerous ethnical Lithuanian populations. They were Catholic by confession, with most of their members employed at the industrial enterprises and in other lower occupations. Part of them also lived in some small towns and rural parishes. After World War I, a significant part of Lithuanians migrated back to their ethnic homeland, However, there still remained a significant Lithuanian minority in the independent Latvia. Ethnically, Lithuanian Catholic priests did play a very significant role in the history not only of the Catholic Church, but also in that of the Lithuanian minority and of the Latvian state. In this broader context, their role was of special importance before 1918 when Lithuanian priests were active not only in the Lithuanian social movement in Riga and other places, but also did participate in the processes of the Latvian national revival in Latgale. Given the significance of a parish shepherd and his attitudes in the Catholic parishes at this time, their role was very important. Lithuanian Catholic priests did continue to play a major role in the maintenance and development of the system of culture, education, and social organizations of the Lithuanian minority also during the interwar time.