"Ins undeudsche gebracht" : Sprachgebrauch und Übersetzungsverfahren im altpreussischen Kleinen Katechismus

LTKnygoje pristatoma lyginamoji-gretinamoji kelių senųjų lietuvių, latvių ir prūsų tekstų fragmentų analizė. Autorius savo analizei pasirinko tris vienalaikius šaltinius: vienintelį prūsišką Abelio Willio vertimą ir seniausius vertimus į rytų baltų kalbas – Baltramiejaus Vilento lietuviškąjį 1579 metų vertimą ir vadinamąjį Rivijaus latviškąjį 1586 metų vertimą. Iš kiekvieno šių tekstų knygos autorius pasirenka ir tarpusavyje sugretina tam tikrus jų probleminius teksto fragmentus , analizuodamas, kiek jų tarpusavio nesutapimai ar nutolimai nuo vokiško originalo leidžia geriau suprasti kiekvienos konkrečios kalbos tekstą, pasirinktą vertimo strategiją, atskirų fragmento žodžių reikšmes ir kilmę. Knygą sudaro aštuoni skyriai, parengti ankstesnių autoriaus publikuotų ar įteiktų spaudai straipsnių bei skaitytų mokslinių pranešimų ar paskaitų pagrindu. Pirmajame skyriuje bendrais bruožais pristatomi ir palyginami patys šaltiniai, jų atsiradimo aplinkybės, vertėjų gimtosios kalbos ir santykio su vertimo kalba problematika, vertimo šaltinių tarmės klausimas, šnekamosios ir rašomosios kalbos santykis, primenama M. Lutherio „Mažojo katekizmo“ struktūra, cituojant atskirų dalių antraštes iš visų trijų šaltinių. Kituose septyniuose skyriuose aptariami septyni konkretūs „Mažojo katekizmo“ fragmentai ir lyginami jų vertimai į visas tris baltų kalbas. Reziumuojama, kad atlikta analizė leis geriau suprasti ir naujai interpretuoti kai kuriuos prūsiškus žodžius ir pateikti naujas jų etimologijas, svarbias taip pat ir kitų baltų kalbų bei jų senųjų tekstų tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Mažasis Katekizmas; Religinių tekstų vertimai; Martinas Lutheris; Enchiridionas; Old Prussian; Little Catechism; Translations of religious texts; Martin Luther; Enchiridion.