Гетеротопия одного стихотворения ("Пляска" Н. Асеева как балто-славянский текст)

• Vieno eilėraščio heterotopija (N. Asejevo "Liaudies šokis" kaip baltiškas–slaviškas tekstas)
• Heterotopia of one poem ("Pliaska" by N. Aseev as a Balto-Slavonic text)

LTHeterotopinė situacija kuriasi regionuose, kuriuose daugianacionalis kultūrinis ir istorinis kontekstas kuria prielaidas ambivalentiškam teksto interpretavimui, t. y. regionuose, kuriuose bendra interpretavimo konvencija neegzistuoja. Tokios prielaidos yra tipiškos tam tikroms Vidurio Europos dalims iki šių dienų. Paribio zonose ryšys tarp centro ir periferijos labiau komplikuotas nei binariniuose centristiniuose dariniuose. Straipsnyje heterotopijos sąvoka pasitelkiama metrinei ir semantinei N. Asejevo eilėraščio „Liaudies šokis“ (Pliaska) analizei. Eilėraštis įdomus savo ritmika, turiniu ir leksiniais pasirinkimais, tarp kurių – tikriniai vardai, rodantys autoriaus patirtą baltų–slavų paribio („kresų“) įtaką. Eilėraštis analizuojamas plačiame slavų (rusų, ukrainiečių, baltarusių, bulgarų ir lenkų) poezijos kontekste. Taip pat aptariama slavų eilėdaros universalija, heksasilabinė eilutė, susidedanti iš dviejų (kartais trijų) fonetinių žodžių. Toks eilėdaros tipas rusų poezijos kontekste yra suvokiamas kaip išimtinai ukrainietiškos kilmės ir kuria stiprų stilizacijos įspūdį. Straipsnyje siūloma kita heksasilabinės eilutės interpretacija, susiejanti ją su baltų–slavų paribio heterotopija.

ENThe situation of heterotopia naturally appears in the areas in which multinational cultural and historic context creates premises for ambiguous choice of interpreting the message text, i.e., the areas where the common interpretative convention does not exist. Such premises have been a typical peculiarity of some parts of Central Europe, since the moment of the formation of national civilization structures up to the present time. In frontier areas the relations between centre and periphery are more complicated than the binary centric model “centre – outskirts” which presupposes reproducing the messages of the centre in terms of outskirts. The article deals with the application of the concept ‘heterotopia’ to the field of metric and semantic analyses of rhythmically ambiguous and semantically vague texts. As an example N. Aseev’s poem “Pliaska” (“Folk Dance”) is under consideration. The poem is of interest due to its rhythmical characteristics, as well as to its content and lexical choice, including that of proper names, which indicate the author being influenced by poetical and historic realia of Balto-Slavonic border areas (“kresy” in the Polish language). The poem is analysed in a wide context of Slavonic (Russian, Ukrainian, Belarusian, Bulgarian and Polish) poetry. The paper also touches upon a Slavonic versification universalia, the so-called hexasyllabic verse consisting of two (rarely three) phonetic words. Such type of verse in the context of Russian poetry is usually regarded as exclusively Ukrainian by its origin and as a bright sign of stylization of this kind. The article proposes another interpretation of hexasyllabic verse, namely as a sign of Balto-Slavonic heterotopia.