How technology and AI are transforming access to justice

LTŠioje disertacijoje nagrinėjami iki šiol menkai ištirti teisiniai iššūkiai, kylantys dėl technologijų taikymo teismų sistemose, ir jų poveikis teisės į teisingumą principui. Analizuojama, kaip technologinės inovacijos keičia tradicinį šio principo turinį ir sampratą, atskleidžiant, kokią įtaką įvairių technologijų, įskaitant dirbtinio intelekto priemones, taikymas teismuose daro pagrindiniams jo elementams – teisei kreiptis į teismą, teisei į teisinę pagalbą ir tinkamą atstovavimą, teismų nepriklausomumui ir nešališkumui, teisei į viešą bylos nagrinėjimą bei teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Disertacijoje išryškinama skirtis tarp technologijų, taikomų teismų administracinių funkcijų skaitmenizavimui, ir technologijų, darančių įtaką teismo sprendimų priėmimui, bei vertinama, kaip šių priemonių integravimas dera su Europos Sąjungos požiūriu į technologijų ir dirbtinio intelekto taikymą teismų sistemoje. Pasitelkiant „lengvų“ ir „sunkių“ bylų koncepciją, analizuojamos dirbtinio intelekto taikymo teismo sprendimų priėmime galimybės ir ribos. Reikšminiai žodžiai: teisė į teisingumą, dirbtinis intelektas, teisminis sprendimų priėmimas, Europos Sąjungos teisė, technologijos teismuose.

ENThis dissertation examines the underexplored legal challenges arising from the use of technology in judicial systems and their impact on the principle of access to justice. It analyses how technological innovation reshapes the traditional concept and content of this principle, revealing how the application of various technologies — including artificial intelligence tools — affects its core elements: the right of access to court and to legal aid, the right to be advised, defended, and represented, judicial independence and impartiality, as well as the right to a public hearing, an effective remedy, and a fair trial. The dissertation distinguishes between technologies applied in the digitalisation of courts’ administrative functions and those influencing judicial decision-making, assessing how their integration aligns with the European Union’s approach to the use of technology and artificial intelligence in judicial systems. Drawing on the distinction between “easy” and “hard” cases, it explores the possibilities and limitations of applying artificial intelligence in judicial decision-making. Keywords: access to justice, artificial intelligence, judicial decision-making, European Union law, technology in courts.