Гетеротопии истории в современном литовском романе

• Istorijos heterotopijos šiuolaikiniame lietuvių romane
• Heterotopias of history in the modern Lithuanian novel

LTStraipsnyje analizuojami istorijos, suprantamos kaip įvykių istorijos ir naratyvinių strategijų sąveika, vaizdavimo ypatumai Sigito Parulskio romane „Murmanti siena“ (2008), pasakojančiame apie vienos giminės keturių kartų atstovų likimus, neatskiriamus nuo XX a. Lietuvos permainingos istorinės lemties. Kūrinyje atsiskleidžiantis nepasitikėjimas didžiaisiais naratyvais (tautos didybės, laisvės, išganymo, progreso), centrinės perspektyvos atsisakymas, gausios intertekstinės nuorodos, žaidimas su masinės ir aukštosios literatūros stereotipais paverčia istoriją fragmentiškų individualių istorijų samplaika, kurioje ypatingas vaidmuo tenka pasakojimui apie skaitomo teksto atsiradimą. Antropologinis skepticizmas, grįstas mintimi apie antistorišką, neracionalią, pasiduodančią afektams žmogaus prigimtį, subjekto pavaldumą išoriniams, nekontroliuojamiems galios santykiams, dėmesys trauminiams, kriziniams įvykiams ir situacijoms ir, kita vertus, autoreflektyvi nuostata, kūrybinio proceso, kalbos ir referencijos, išmonės ir tikroviškumo problemų semantizavimas, meninių technikų apnuoginimas realizuojamas murmančios sienos metaforoje. Romano pavadinime fiksuoto vaizdinio, kuriame susipina procesualumas ir statika, kalbinė ir nekalbinė tikrovės, vizualusis ir akustinis pradai, daugiareikšmiškumas straipsnyje apibūdinamas Michelio Foucault heterotopijos kategorija, susijusia su heterochronijos sąvoka.

ENThe paper focuses on the novel "Mumbling Wall" by Sigitas Parulskis which narrates the story of four generations of one family connected to the historical Lithuanian fortunes in the XX century. It considers the history as a conjunction of the two types of strategies – those of the story and those of the narrative. It examines how the novel inscribes the distrust of the great narratives, the absence of central perspective and the quotemanship that replace the history with the fragments of private partial stories, one of them representing the narrative about genesis of the readerly work. The analysis shows the way in which the anthropological skepticism, based on the conception of immutability and irrationality of affected human nature, the dependence on the outward authoritative relationship, the attention to the traumatic crisis situations or events together with autoreflection, the semantization of the problems of creativity, language and reference and the exposure of artistic devices are embodied in the metaphorical figure of the mumbling wall. The paper connects the polysemy of the central figure, which conjoins processuality and immobility, reality and fiction, visual and acoustic, with the concepts of heterotopia and heterochrony by Michel Foucault.