LTPirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos moterys aktyviai dalyvavo labdaroje ir kovojo už moterų teises, siekdamos palengvinti moterų padėtį ir pagreitinti emancipacijos procesą. Straipsnyje analizuojama organizuota ir neorganizuota Lietuvos moterų veikla Pirmojo pasaulinio karo metais, remiantis spaudoje ir kituose šaltiniuose pateikta informacija. Aptariama Lietuvos moterų judėjimo ir moterų draugijų veikla. Prasidėjus karui daugelis moterų organizacijų persikėlė į Rusiją. Vokiečių okupuotoje šalyje buvo atnaujinta kai kurių draugijų veikla. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, konstitucine teise moterims buvo suteiktos pilietinės ir politinės teisės, kurios realiai buvo įgyvendintos 1920 m. Išvadose teigiama, kad karo metais Lietuvos moterys parodė tvirtą atsidavimą tautai. Lietuvos katalikių moterų draugija vokiečių okupacijos metais palaikė moterų pilietines teises ir protestavo prieš moterų atskirtį. Sankt Peterburge telkėsi liberalių ir socialdemokračių organizacijos, išreiškusios moterų pilietinių ir politinių teisių poreikį. Kaip ir kitose Vidurio Europos šalyse, Lietuvos moterų pilietinių ir politinių teisių reikalavimai buvo įgyvendinti kartu su nacionaline nepriklausomybe. Moterų judėjimas buvo nukreiptas prieš carinę Rusiją, vėliau prieš vokiečių okupaciją. Daugelis judėjime dalyvavusių moterų buvo intelektualės, kartu su vyrais siekusios nepriklausomybės. Karo metais moterų pasitikėjimas savimi smarkiai išaugo, todėl karo pabaigoje jos siekė įtvirtinti teisę politiškai dalyvauti priimant sprendimus valstybės gyvenime.