Čekų, slovakų ir lietuvių esė sampratos šiandien: dvi skirtingos stiliaus sferų dominantės

LTEsė kaip šiuolaikinis tekstas plačiai žinoma ir populiari tiek čekų ir slovakų, tiek lietuvių kultūrinėje erdvėje. Tačiau šiandien Lietuvoje, Čekijoje ar Slovakijoje publikuojamų konkrečių tekstų įvardijimas tuo pat žodžiu „esė“ nereiškia, kad tų tekstų dominuojančios savybės yra tos pačios. Šiame straipsnyje čekų-slovakų ir lietuvių esė analizei pasitelkiama dominantės sąvoka. Dominantė – tai vyraujantis konstrukcinis principas, kuriam paklūsta visos kitos sudėtinės kūrinio dalys. Tokia dominantės samprata remiasi tradiciniais čekų pavyzdžiais, visų pirma Romano Jakobsono ir Jano Mukařovský’io – Prahos lingvistinio būrelio narių – apibrėžimais. Taikant dominantės sąvoką paaiškėja, kad čekų-slovakų esė tekstuose labai stiprūs trys elementai – dalykiškumas, estetiškumas ir autoriaus vaidmuo; jei bent vienas iš šių trijų elementų tekste nėra pakankamai ryškus, laikantis čekų kultūrinės ir stilistinės tradicijos, toks tekstas nelaikomas esė. Tuo tarpu lietuvių esė yra ryškūs tik teksto estetiškumas ir subjektyvi autoriaus raiška; dalykiškumas nėra būtinas esė elementas.

ENContemporary essay is widely-known and has gained significant popularity in Czech and Slovak cultural space, as well as in Lithuanian cultural space. However, we should keep in mind that the Czech-Slovak essay does not necessarily have to be identical to the Lithuanian essay, despite the fact that both cultures use the same term for these texts – esej in Czech, esė in Lithuanian. To compare how essay is understood in both environments, this paper applies the concept of the dominant to the Czech-Slovak and Lithuanian essay. Our understanding of the dominant follows Czech linguistic tradition; in particular, it was inspired by Roman Jakobson’s and Jan Mukařovský’s definitions of the dominant. If we apply the concept of the dominant to different groups of text, it becomes clear that each of them is characterized by a common feature. Striving to deliver profound – as opposed to trivial – knowledge is the basic requirement for the sphere of professional (for example, scientific or technical) texts whose main purpose is to convey facts and information. For belles-lettres texts, aesthetic qualities are absolutely essential. Finally, manifests of author personality are typical for publicistic texts. The Czech-Slovak essay is situated among these three groups of texts, and it is clear that all of the mentioned features are distinctly pronounced in it. If a text is to be called an essay in the Czech and Slovak cultural space, it must deliver profound knowledge, be notable for its aesthetic qualities, and show a strong presence of the author’s personality. A text, in which any one of these three elements does not sufficiently manifest itself, cannot be considered an essay from the perspective of Czech and Slovak cultural and stylistic traditions. Meanwhile, only two of the features – aesthetic qualities and author’s personality – are present in Lithuanian essay.As far as essay is concerned, whether or not a text delivers profound knowledge does not seem to have an impact in Lithuanian cultural space.