Apie naują

LTRecenzijoje aptariama 2010 m. išleista A. Bendino knyga "Tolerancijos problema Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte (1863–1914)" (Проблемы веротерпимости в Северо-Западном крае Российской империи (1863-1914 гг.)). Knygą sudaro 10 skyrių, juose chronologine tvarka parodoma, su kokiomis konfesinėmis problemomis susidūrė imperinė valdžia ir kaip jas bandė spręsti. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip valdžia bandė padidinti stačiatikių skaičių, kaip buvo reguliuojamas tikybos dėstymas, kaip kito konfesinė politika XX a. pradžioje, su kokiomis problemomis valdžia susidūrė po jau minėto Tolerancijos įsako paskelbimo 1905 m. Knygoje panaudota daug pirminių šaltinių, pristatyti įvairūs valdininkų debatai dėl konkrečių konfesinės politikos priemonių; aprašyta gana daug konkrečių konfesinės politikos įgyvendinimo ar tarpkonfesinių santykių epizodų. Autorius žada metodologinį naujumą, kritikuoja ankstesnę istoriografiją, esą ji yra perdėm ideologizuota, arba kad jie nepretenduoja į visuminį problemos aptarimą. Tačiau šie trūkumai iš esmės būdingi paties A. Bendino knygai. A. Bendinas yra tipiškas primordialistinio mąstymo pavyzdys. Knygoje ne kartą pabrėžiamas etninis bei lingvistinis, o dažnai dar ir konfesinis baltarusių ir rusų giminingumas. Keistas atrodo A. Bendino priekaištas ankstesnei istoriografijai, esą ji nebuvo pateikusi visuminio konfesinių problemų vaizdo. Knygoje nerasime daugelio svarbių šiai temai publikacijų. Citavimas ar nuorodų pateikimas yra labai selektyvus. A. Bendinas paima tik tai, kas tinka jo koncepcijai. Didžiausia šios knygos problema yra elementarios šaltinių kritikos nebuvimas.