LTSofijos Čiurlionienės-Kymantaitės literatūrinį, visuomeninį gyvenimą liudijantys autentiški epistoliniai dokumentai laiškų autorę reprezentuoja kaip itin savitą šio žanro atstovę. Straipsnyje susitelkiama į dramaturginę, žaidybinę S. Čiurlionienės laiškų prigimtį, kuri labiausiai išryškėja asmeninio pobūdžio korespondencijoje, skirtoje šeimos ratui – ypač dukrai Danutei. Bendravimas laiškais kuriamas pagal specifinį teatrinio „žaidimo“ modelį (naudojant teatrinio dialogo principą, režisieriaus instanciją, „dvigubo sakymo“ aplinkybes), atskleidžiantį įvairialypį motinos ir dukros (Aš–Tu; Aš–(Ji)–Tu) santykį. Straipsnyje aptariamos jųdviejų laiškų rašymo strategijos, kurios įvairuoja pagal prisiimtus šeiminius vaidmenis. Pasirenkama tokia komunikacijos strategija, kuri užtikrintų grįžtamąjį ryšį tarp motinos ir dukros. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninė korespondencija; Epistoliarika; Literatūra; Rašymo strategijos; Sofija Čiurlionienė Kymantaitė; Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė; Teatrinis modelis; Epistolary; Lithuanian literature; Personal correspondence; Sofija Čiurlionienė Kymantaitė; Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė; Theatrical model; Writing strategy.