Maironio ir latvių poeto Auseklio paralelės

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMaironio ir latvių poeto Auseklio paralelės
Kita antraštėThe Parallels of Maironis and Latvian Poet Auseklis
AutoriaiButkus, Vigmantas
KnygojeLietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai . 2006, P. 173-191
Reikšminiai žodžiai
LTMetanaratyvas; Tautinis romantizmas; Pilis; Simbolis; Kultūra
ENMetanarrative; National romanticism; Castle; Symbol; Culture
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje Maironio kūryba nagrinėjama kaip „didysis pasakojimas“, „didysis naratyvas“, klausiama, kaip gvildenti ne tik pasaulio atspindžio tekste, bet ir teksto atspindžio pasaulyje problemą. Vadinamieji metanaratyvai, genetiškai patys būdami gyvenimiškos tikrovės iškrovos, vėliau labai aktyviai „kišasi“ į gyvenimą, koreguodami jo sampratą ir jį patį: siūlydami ar net suteikdami jam pavidalus, nurodydami raidos kryptis, pateikdami tos raidos modelius, net represuodami. Tokia metanaratyvų strategija siejama su bendra romantizmo tendencija kūrybinį žodį traktuoti kaip realią galią, autorių – kaip pasaulio kūrėją. Akcentavus, jog šios nuostatos analogiškai veikia ir latvių tautinio romantiko Auseklio (Mikelio Kruogzemio, 1850–1879) kūrybą, pereinama prie dviejų tipologiškai, ideologiškai panašių kūrinių – Maironio eilėraščio „Trakų pilis“ (1892) ir Auseklio eilėraščio „Šviesos pilis (Kuržemės padavimas)“ (1876 m., išspausdintas 1888 m.) – lyginamosios analizės. Išryškinant kūrybinės strategijos panašumą, kone identiškumą, per tuodu eilėraščius siekiama tam tikrų apibendrinimų, atskleidžiančių poetinės taktikos skirtingumus lietuvių ir latvių tautinio romantizmo literatūrose, nulemtus tam tikrų istorinių ir kultūrinių tradicijų. Kaip pagrindiniai skirtumai nurodomi istorijos dominantė lietuvių tautinio romantizmo kūriniuose versus folkloro dominantė latviškojo tautinio romantizmo literatūroje, katalikybės kultūrinio palikimo įtaka Lietuvoje versus protestantizmo kultūrinio palikimo įtaka Latvijoje ir kt. [Iš leidinio]

ENThis article examines the work of Maironis as the “grand narrative” and poses the question of how to examine not only the problem of the reflection of the world in the text, but also the problem in the reflection of the text in the world . The so-called metanarratives later very actively “elbows itself” into life, correcting the understanding of it and it itself: forms are offered or even provided for it, with a direction for development introduced, along with models of this development , or with these models even being repressed. This strategy for metanarratives are linked with a common trend of Romanticism to treat the artistic word as real power, and the author as the creator of the world. These rules apply to the work of Latvian National Romantic poet Auseklis (Krogzemju Mikus, 1850-1879). This article precedes to a comparative analysis of two works that are typologically and ideologically similar - Maironis’ poem “Trakai Castle” and Auseklis’ poem “Castle of Light (The Story of Kurzeme)”. By highlighting the similarity of the creative strategies, an attempt is made to make conclusions revealing the differences of poetical tactics in the Romantic literature of Latvians and Lithuanians, determined by certain historical and cultural traditions. Primary differences are shown, such as the domination of history in Lithuanian National Romantic works versus the domination of folklore in Latvian National Romantic literature, or the influence of the cultural heritage of Catholicism in Lithuania versus the influence of the cultural heritage of Protestantism in Latvia.

ISBN998638656X
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijosKūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos [i.e. "Baltų lankų" leidyba], 2001. 173 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6163
Atnaujinta2016-03-21 08:54:32
Metrika Peržiūros: 3