Sceninės Kosto Ostrausko nuorodos, arba teatrinių konvencijų laužymas

LTStraipsnis skirtas iki šiol mažai lietuvių dramaturgijos lauke tyrinėtai sceninių nuorodų ir jų paskirties problemikai pristatyti. Analizės pagrindą sudaro draminiai Kosto Ostrausko tekstai. Atmesdamas vieno žanro, vienos kompozicijos rėmus, atsiribodamas nuo aukštojo retorikos registro, vietoje nuoseklios įvykių chronologijos išbandydamas koliažo principą, dramaturgas suteikia daugiau galių ir remarkoms. Savitą, „tarnybinio teksto“ ribas peržengiančią K. Ostrausko draminio teksto kūrimo strategiją atskleidžia nuorodose įterpiami skirtingi tekstiniai sluoksniai – citatų, bibliografinių išnašų, komentarų sistema, o ne itin slepiama (neretai ir demonstruojama) autorystė remarkose tampa viena iš sąlygų kurti įtampos, provokacijos ar netgi priešpriešos santykį su ištariamu tekstu (dialogu). Remarkos yra skirtos ir draminio teksto „pamatymui“ scenoje, ir jo perskaitymui, nes išlaiko teatriškumo ženklus, kuriuos nelengva transponuoti į sceną, ir atskleidžia specifinę K. Ostrausko draminių tekstų reikšmės kūrimo strategiją, neatskiriamą nuo dialektinės teksto ir scenos polemikos. Išplėsdamas sceninių nuorodų funkcijas, dramaturgas kvestionuoja tradiciniame teatre įsigalėjusią nuostatą, kad sceninės nuorodos privalo tarnauti vien teatrinei mimezei.

ENThe article is dedicated to introducing the remark and the problem of its purpose which are not widely analysed in Lithuanian dramaturgy before. The dramatic texts of Kostas Ostrauskas are the basis of the analysis. The playwright gives more power to remarks by rejecting the framework of a genre or composition, distancing himself from the register of the higher rhetoric, when trying out the collage principle instead of a consistent chronology of events. A unique Ostrauskas' strategy of a drama text creation which exceeds the limits of the regular text is revealed by the quotations, bibliography, footnotes and the commentary system; although the authority in the remarks is not hidden (usually it is even demonstrated), it acts as a reason when creating the relationship between the tense, provocative, even the oppositional feeling and the text (a dialogue) which is analysed. The remarks are also intended to imagine how would the text "look" when performed because it maintained the signs of theatricality which are not easy to transfer to the stage. The remarks reveal Ostrauskas' strategy when creating drama texts; the strategy is related to the polemic of stage and the dialectal text. Expanding the functions of the stage, the playwright questions the fact from the traditional theatre that the stage references must serve solely for the mimesis of the theatre.