Die Stille moderne in der litauischen Literatur (1962–1982)

LTStraipsnis rašytas Greifsvaldo universitete skaitytos paskaitos pagrindu. Siekta supažindinti svetimkalbę auditoriją su lietuvių „tyliojo modernizmo“ (1962–1982) poezijos ypatybėmis. Trumpai pristatomos laikotarpio politinės ir kultūrinės įtampos. Poezija apžvelgiama keliais lygmenimis: analizuojama eilėraščio struktūros kaita („aš“ suskilimas, vaizduotės galia, erdvės ir laiko interpretacijos, simultaniška vaizdų tėkmė, kalbos provokavimas); dėmesys telkiamas į visos kartos pasaulėvokos branduolį – atminties paradigmą ir tapatybės ieškojimą; taip pat į šių sandų raišką: gamtos, istorijos ir mito sampyną, kultūrinę ir istorinę vaizduotę. Sekama valstybės ženklo – Vyčio – poetinė interpretacija. Daroma prielaida, kad minėtos kartos poetų kultūrinėje-istorinėje vaizduotėje svarbi Vyčio – kaip valstybės simbolio – atmintis. Poetinės atminties lauke jis – nesistemiškai ir netgi neprogramiškai – atsiranda kaip vienas svarbiausių motyvų. Vyčio ženklas „tyliojo modernizmo“ poezijoje iškyla komplikuotais kodais, motyvų pyne, neišbaigtomis užuominomis ar XX amžiaus lietuvių mene (gobelenuose, Žalgirio mūšio paveiksluose, Čiurlionio tapybos vizijose, antspauduose, medaliuose, prieškarinės poezijos tekstuose) fiksuotomis emblemomis, ir veikia kaip „slaptieji sielų pokalbiai“. Lyrinio subjekto ir Vyčio emblemos meninis „išardymas“, „išskaidymas“ – tai specifinis kultūros atminties poetinis gestas „tyliojo modernizmo“ poezijoje, meninėmis vizijomis, užuominomis nurodantis į suirusį, nevientisą žmogų ir į sužlugdytą, suardytą valstybę.

ENThe article is written in accordance with the lecture that was read at the University of Greifswald. This article aims at introducing the properties of "silent modernism" of Lithuanian poetry in 1962-1982. The political and cultural tension of that period is briefly introduced. The poetry is observed in several phases: the alternation of poem's structure (the division of the lyrical subject, the power of imagination, the interpretation of space and time, the simultaneous flow of image, language provoking); the focus is on the centre of the whole world's picture, the search of identity and the paradigm of memory, as well as on the expression of these parts: nature, the relationship between history and myth, the cultural and historical imagination. The poetic interpretation of the symbol of the state, Vytis, is being followed. It is assumed that the cultural-historical memory of Vytis as a symbol of the State is important for the generation of poets mentioned before. In a perspective of poetic memory, this symbol appears unsystematically and even unplanned as one of the main motives. The symbol of Vytis in the poetry of the "silent modernism" appears by complicated codes, the combination of motives, the undone suggestions or the emblems of the 20th century's Lithuanian art (gobelens, the paintings of "Žalgiris" battle, the art of Čiurlionis, stamps, medals and poetry of the pre-war period) and acts as a "secret conversation of souls". The "breakdown" between the lyrical subject and the emblem of Vytis is a specific poetic gesture of cultural memory in the poetry of the "silent modernism" that refers to the broken, desperate person and to the destroyed state by giving clues and artistic visions.