Istorinės savimonės tradicija ir jos modifikacija XIX amžiaus lietuvių poezijoje : disertacija

LTDarbe, remiantis tarpdalykiniais (hermeneutinės, kultūros filosofijos bei naujojo istorizmo) tyrinėjimais, pamatiniai XIX amžiaus lietuvių poezijos tekstai analizuojami bei interpretuojami kultūriniuose ir istoriniuose kontekstuose. XIX a. interpretacinio istorinio pasakojimo stiliaus konfigūracijos, tyrinėjamos kaip interpretacinės istorinės ir kultūrinės savimonės formos, reiškiamos per skirtingus siužeto tipo, argumentacijos ir ideologijos savitarpio ryšius, per tam tikrą vaizdinių ir reikšmių rekonstrukciją, laiko ir istorinės patirties išgyvenimus, modeliuojančius istorinės savimonės tradiciją ir jos kaitą. Darbe modeliuojama XIX a. pradžios istorinio pasakojimo raida nuo istorinės D. Poškos aukštojo stiliaus poezijos, įprasminančios renesansinį šaunumo idealą, S. Stanevičiaus švietėjiško tautinio pasakojimo iki A. Strazdo etninės dialoginės tapatybės, išreiškiančios antikinės ir krikščioniškosios būties sintezę. XIX a. vid. katalikiškoji istorija aptariama mesianistinės istorijos samprata romantizmo diskurse, išskiriama A. Towiańskio mesianistinė krikščioniškoji vizija, veikusi XIX a. vid. romantines Lietuvos istorijas. Modeliuojamas moderniosios tautinės savimonės pasakojimas: aptariamos XIX a. pab. publicistikos etninės tapatybės projektai, atskleidžiamas mitologinis pasakojimas nuo A. Vištelio, P. Vaičaičio iki V. Kudirkos tautinio patriotizmo modelio. Analizuojamas Maironio tarptekstinis kultūros dialogas, atskleidžiantis naratyviąją asmens tapatybę su Vakarų Europos poezija, išreiškiančią istorinę savimonę. [Iš leidinio]

ENThe article employs inter-disciplinary (hermeneutic, cultural philosophy and new historicism) research to analyze and interpret fundamental 19th century Lithuanian poetic texts in cultural and historical contexts. Configurations of 19th century interpretative, historical narratives are examined as interpretative, historical, and cultural forms of self-awareness expressed through a variety of different scenario types, internal links between argumentation and ideology, reconstruction of images and meanings, temporal and historical experiences, which combine to mould the tradition of historical self-awareness and its change. The article outlines the development of historical story-telling in the beginning of the 19th century from historical, high-brow poetry of D. Poška, encapsulating the Renaissance ideal of gallantry, S. Stanevičius’ educational, national narration to A. Strazdas’ ethnic dialogue identity, expressing a synthesis of Antique and Christian being. Catholic history from the middle of the 19th century is discussed in the Romantic discourse of messianistic concept of history; here author distinguishes A. Towiańskis’ messianistic Christian vision, which influenced Romantic histories of Lithuania from the middle of the 19th century. The author reconstructs the narrative of modern, national self-awareness: (s)he discusses ethnic identity projects found in periodical publications at the end of the 19th century, reveals mythological stories from A. Vištelis, P. Vaičaitis to V. Kudirka’s model of national patriotism. The article analyzes Maironis’ inter-textual cultural dialogue revealing narrative personal identification with Western European poetry.