Existence in the condition of globalization.

LTKultūra yra esminis tautos egzistavimo rodiklis. Straipsnyje yra analizuojamas tautinės kultūros egzistencija globalizacijos būvyje. Vykstant globalizacijos procesams ir išnykus kultūriniams, politiniams bei ekonominiams barjerams, kultūra atsidūrė pavojuje. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į mažųjų šalių kultūras, nes joms iškilo reali grėsmė nuskęsti globalizacijos jūroje. Kuomet kultūra tampa niekieno ir universali, ji nebetenka autentiškumo ir nustoja būti kultūra. Europos arba Vakarų kultūra nėra tautinių kultūrų visuma, ji egzistuoja kaip struktūra, kurios dalys apibrėžia viena kitą. Šios tezės yra analizuojamos egzistencinės fenomenologijos kontekste. Vartojama Antano Maceinos kultūros koncepcija. Ji grindžiama tuo, kad kultūra yra žmogaus kūryba, žmogus yra daiktų, idėjų ar vaizdų kūrėjas. Būtent šie kūriniai yra fenomenas, kuriuo yra sukuriamas pats žmogus, jo egzistavimas. Kurdamas žmogus pakeičia dieviškąją tvarką, pats dalyvauja dieviškosios tvarkos kūrime. Dievas yra fenomenas, dalyvaujantis mūsų gyvenime kaip mūsų pačių jutimų pripildyta koncentracija. Gyvenimas yra nuolat atsinaujinantis, jis reiškia pokytį, kuris įmanomas, tik egzistuojant kažkam kitam, pavyzdžiui, daiktui. Kito egzistavimas išreiškia vidinį ir transcendentinį laukus, kultūros aplinkos dalį ir jos atsinaujinimo faktorių. Kultūra yra kaip individas, egzsistuojantis nuo gimimo iki mirties. Mirties perspektyva yra kūrybos šaltinis. Tai praplečia mūsų horizontus tiek į ateitį, tiek į praeitį. Net mirusi tauta gali būti fenomenu tautų kultūriniame vystymesi, nes tauta lieka gyva dėl savo kultūrinio palikimo.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Egzistencija; Lokalinė Kultū Ra; Globalization; Egzistence; Local culture.

ENCulture is an essential indicative of existence of a nation. The article analyses the existence of national cultures in the environment of globalization. With the globalization processes and disappearance of the cultural, political and economic barriers, it was the culture that found itself in danger. Special attention should be dedicated to cultures of small countries, since they face a real threat of drowning in the sea of globalization. When culture becomes universal, it loses its authenticity and seizes being a culture. European or the Western culture is not a totality of national cultures, it exists as a structure, the parts of which define each other. The statements are analyzed in the context of existential phenomenology. The concept of culture, defined by Antanas Maceina, is used, which is based by the fact that culture is creation of a human being, i. e. the human being is the creator of objects, ideas or images. The creations are the phenomenon, which created the human being himself and his existence. By creating, the human being changes the divine order and participates in the creation of the divine order himself. God is the phenomenon, participating in our life as the concentration, filled with our own feelings. Life is continuously renewed, it means the change, which is possible only with existence of something else, for instance, an object. The existence of something else expresses the internal and transcendental fields, a part of cultural environment and the factor of renewing of culture. Culture is as an individual, existing from his life till his death. The perspective of death is the source of creation, which extends our horizons both to the future and to the past. Even a dead nation can be a phenomenon in the cultural development of nations, since a nation remains alive through its cultural heritage.