Общественно-социальная лексика в Статутах Великого Княжества Литовского (1529, 1566, 1588 гг.)
LTPrie žinomų pasaulinės reikšmės įstatymų sąvadų priskirtinas ir trijų redakcijų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas (1529, 1566, 1588). Jie vadinami savo laikmečio fenomenais. Šis raštijos paminklas svarbus XVI a. „rusų“ (baltarusių-ukrainiečių) literatūrinės rašytinės kalbos įvairių kalbinių ypatybių, tame tarpe ir leksikos, tyrinėjimuose. Statutai atspindėjo visuomeninio-politinio gyvenimo šalyje pasikeitimus. Kadangi tai dalykinės raštijos paminklas, jame plačiai atsispindi įvairi visuomeninė-socialinė leksika. Straipsnyje lyginamuoju aspektu ir analizuojama ši leksinė teminė žodžių grupė, kurioje galime išskirti kelis pogrupius: a) leksika, susijusi su hierarchine visuomenės struktūra, reiškianti įvairius visuomenės sluoksnius, įvairių pareigybių, religinių bendruomenių atstovų, dvariškių ir amatininkų pavadinimus; b) leksika, reiškianti įvairių prievolių, mokesčių, duoklių, muitų, baudų pavadinimus; c) leksika, susijusi su administracinių-teritorinių vienetų ir valdų pavadinimais. Atkreipiamas dėmesys į nagrinėjamos leksikos bendrybes ir skirtybes trijose Statuto redakcijose. Išanalizuota medžiaga leidžia teigti, kad Statuto leksikos sudėtyje sutinkame nemažai šios teminės grupės žodžių. Antrajame (1566) ir ypač Trečiajame (1988) Statutuose, didėjant jų apimčiai, atsirandant naujiems straipsniams, nagrinėjama teminė žodžių grupė pasipildo naujais terminais, dažniausiai skolinių dėka, iš kurių dažniausiai sutinkami polonizmai, polonizmai-germanizmai, polonizmai-lotynizmai ir t.t.Nemaža leksikos dalis, fiksuojama trijose Statuto redakcijose, jau buvo žinoma senovinėje rusų kalboje (dažniausiai tai daugiareikšmiai žodžiai). Kai kurie senovinės rusų kalbos žodžiai patyrė semantinius pasikeitimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvairių pareigybių pavadinimuose daugiau skolinių, o dvariškių bei amatininkų - rytinių slavų leksikos. Savitų senųjų baltarusių ir senųjų ukrainiečių kalbų naujadarų šioje teminėje žodžių grupėje aptinkama mažai. Įvairios kilmės žodžių dėka tekstuose pastebimas kai kurių terminų - pavadinimų sinonimiškumas.
ENThe three editions of the Statutes of the Grand Duchy of Lithuania (1529, 1566, 1588) belong to the legal codes of universal importance and are called the phenomena of the historical epoch. The Code of feudal law is written in “Russian” (Belorussian and Ukrainian) which was used as the office language in the country. This document is of great importance for the investigation of the lexis and other linguistic aspects of the literary Belorussian and Ukrainian languages of the 16th century. The Statutes reflect the process of the development of the social and political changes of the state. Being the monument of juridical writing it extensively reflects the social lexis. In the article the comparative method has been applied for the analysis of the following subgroups of lexis dealing with: a) social layers and different occupations; b) duties, obligations, tributes, customs, income taxes; c) the territorial-administrative items and propriety names. In the article the attention is focused on the common features and differences in the three editions of the Statutes. The analysis allows us to draw conclusions that in the lexis of the Statutes there are many words widely reflecting the above mentioned thematic groups. [...] A great many of those words were known in the Old Russian language and some of them had undergone semantic changes. In the titles denoting professions and occupations there were more borrowings, while in the titles concerning courtiers and artisans there were words from Eastern Slavonic. Very peculiar neologisms from the Old Belorussian and Ukrainian are rather rare. Due to the different origins of the words, the synonymy of some terms has been registered.
