LTAvrahamas Firkowiczius (1787–1874) buvo vienas žymiausių žydų religinių disidentų – karaimų –visuomeninių veikėjų XIX a. Jis gimė Abiejų Tautų Respublikoje (Lucke), tačiau žlugus šiai valstybei tapo Rusijos imperijos pavaldiniu. Su Firkowicziaus asmenybe susijęs mėginimas įtvirtinti specifinį karaimų kilmės mitą. Straipsnyje dėmesys telkiamas į šį mitą ir Firkowicziaus veiklą bei palikimą vėlesnėms karaimų kartoms. Remiamasi XIX–XX a. šaltiniais ir literatūra. Firkowicziaus aktyvios kultūrinės veiklos laikotarpis sutampa su Rusijos carų Nikolajaus I (1825–1855) ir Aleksandro II (1855–1881) valdymo laikotarpiu. Firkowiczius itin brangino savo religinį ir kultūrinį paveldą, ieškojo kelių, kaip būtų galima išsaugoti mažą karaimų bendruomenę. Tam turėjo pasitarnauti jo paties kuriama „separatistinė“ Rytų Europos karaimų mito versija, pagal kurią karaimų kilmė yra kitokia nei visų kitų žydų. Firkowicziaus sukurto mito pagrindu tapo idėja, jog Rytų Europos karaimai yra sena Judėjos ir Izraelio žydų atšaka, kuri atsiskyrė VIII a. pr. Kr. ir nepalaikė jokių kontaktų su kitais žydais iki 1000 m. Dėl to karaimai esą nekalti dėl Jėzaus Kristaus nužudymo ir nebuvo sugadinti Talmudo bei kitų erezijų, kurioms pasidavė likę žydai. Siekdamas pagrįsti šį mitą, Firkowiczius tyrė Krymo žydų kapinių antkapius ir nevengė iškraipyti juose užfiksuotą informaciją. Šių tyrimų rezultatas – 1872 m. Vilniuje išleista Firkowicziaus knyga Abnei Zikkaron („Atminimo akmenys“). Po jo mirties Rytų Europoje atsirado naujos karaimų kilmės mito versijos, pagal kurias karaimų ir žydų nesieja jokie ryšiai.