Баўленне вольнага часу шляхтай Вялікага княства Літоўскага ў канцы XVIII ст. (на прыкладзе роду Рэйтанаў)

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) bajorija pasižymėjo savitu elgesio modeliu, kuris formavo šio socialinio sluoksnio narių išskirtinumą. Bajorų elgesio modelis išsiskyrė ir savitomis laisvalaikio leidimo formomis. Straipsnyje tiriama, kaip XVIII a. pabaigoje laisvalaikį leisdavo Reitanų giminės atstovai. Remiamasi rašytiniais šaltiniais, daugiausia Reitanų giminei priklausiusios Ganos Geryč prisiminimais. Kasdieniame LDK bajorų gyvenime svarbų vaidmenį vaidindavo šventės, ypač vardadieniai. Juos švęsdavo ir Reitanai. Į varduvininko namus rinkdavosi svečiai, neretai viešėdavę ne vieną dieną. Svečiams būdavo keliamos vaišės, vykdavo šokiai, žaidimai, būdavo dainuojama. Alkoholis buvo populiarus vaišių atributas, tačiau XVIII a. pabaigoje ši tradicija LDK bajorijos tarpe pamažu nyko. Turtingesni bajorai, kuriems priskirtini ir Reitanai, švenčių metu naudodavosi neūžaugų paslaugomis. Jie būdavo liokajais, muzikantais arba tiesiog linksmindavo svečius. Reitanai laisvalaikiu taip pat mėgdavo žaisti kortomis. Dažnai jie žaisdavo Europoje paplitusį žaidimą, vadintą „faraonu“. Žaisdami azartinius žaidimus šios giminės atstovai nevengdavo statyti didelių sumų. XVIII a. pabaigoje LDK bajorai taip pat mėgdavo lankytis teatre. Reitanai turėjo galimybę lankytis didikų Radvilų teatre Nesvyžiuje, kadangi buvo artimi Radviloms. XVIII a. LDK bajorų tarpe išpopuliarėjus kavai, Reitanai ją gerdavo kasdien. Nepaisant minėtų laisvalaikio mados pokyčių galima daryti išvadą, jog XVIII a. pabaigoje LDK bajorai savo laisvalaikį leisdavo panašiai kaip ir jų protėviai XVI ir XVII a.