Слава і жалоба Дому князёў Радзівілаў: урачыстыя пахаванні часоў "Пане Каханку"

LTAbiejų Tautų Respublikoje (ATR) XVII–XVIII a. didikai būdavo laidojami itin iškilmingai. Tai buvo vienas iš baroko epochos bruožų, susijusių su katalikiškąja tradicija ir kontrreformacija. Tuo metu viena įtakingiausių ir turtingiausių ATR didikų giminių, galėjusių sau leisti pompastiškas laidotuvių ceremonijas, buvo Radvilos. Šios giminės atstovai būdavo laidojami Nesvyžiuje, todėl pagrindiniu laidotuvių organizatoriumi būdavo Nesvyžiaus ordinatas. 1762–1790 m. Nesvyžiaus ordinatu buvo itin spalvinga asmenybė – Karolis Stanislovas Radvila. Straipsnyje tiriama, kas buvo būdinga Radvilų giminės atstovų laidotuvėms Karolio Stanislovo Radvilos laikais. Daugiausia remiamasi naratyvinio pobūdžio šaltiniais (dienoraščiais, proginiais kūriniais). Galima konstatuoti, kad ruošiantis laidotuvių ceremonijai velionio artimieji dalyvaudavo labai aktyviai. Radvilų giminės narių konsolidaciją kasdieniame gyvenime (taip pat ir organizuojant laidotuves) skatino itin aukštas kunigaikštiškas giminės titulas. Per savo artimųjų laidotuves Radvilos stengdavosi palaikyti giminės prestižą, akcentuoti jos išskirtinę padėtį visuomenėje. Laidotuvių procesijoje paprastai dalyvaudavo daugybė žmonių. Į laidotuvių ceremoniją būdavo įtraukiami ne tik didikai, bet ir kitų socialinių sluoksnių atstovai, taip siekiant suformuoti liaudies visumos pojūtį. XVIII a. mirtis būdavo suvokiama ne vien negatyviai, bet ir kaip savotiškas krikščionybės triumfas. Dėl to mirusiųjų garbei dažnai būdavo statomos triumfo arkos ir kolonos. Be to, organizuojant Radvilų laidotuves Nesvyžius būdavo gausiai iliuminuojamas.