LTStraipsnyje nagrinėjami sudėtingi tarpusavio santykiai tarp šlėktų grupuočių Naugarduko paviete XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje. Apimamos feodalinės aristokratijos (magnaterijos), turtingos, vidutinės, smulkiosios ir smulkiausios šlėktos kategorijos. Kadangi yra palyginus gerai išsilaikę Radvilų archyvai (tiek Nesvyžiaus, tiek Biržų atšakos), tai sudaro solidžią šaltinių bazę įvairiems istoriniams tyrimams, ypač nagrinėjant patrono ir jo klientų santykius, regioninę politiką, neformalias valdžios sistemas atskiruose pavietuose, Radvilų ir kitų žymesnių giminių istoriją bei tarpusavio ryšius, atskirų asmenų biografijas, veiklą ir t. t. Tuo jau užsiėmė ne vienas istorikas. Straipsnio autorius su kolegomis jau daugelį metų tyrinėja protekcionizmą kaip socialinės ir politinės sėkmės formą LDK XVI amžiuje nagrinėdami daugelio pavietų šlėktų elito neformalius santykius dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Šaltinių ir jų ištyrimo lygis dar neleidžia daryti galutinių išvadų apie valdžios ir politinių grupuočių neformalių valdžios struktūrų formavimo mechanizmus ir tarpusavio santykius, kurie egzistavo XVI a. antroje pusėje ir XVII a. pradžioje. Vis dėlto preliminariai dalinius apibendrinimus jau galima pateikti, kas ir yra daroma šiame straipsnyje nagrinėjant padėtį Naugarduko paviete. Jame pastebima aštri politinė kova tarp vidutinės šlėktos elito grupuočių, toje kovoje buvo persipynę ir feodalinės aristokratijos interesai. Iškilus nesutarimų situacijoms politinių sprendimų priėmimas neretai atsidurdavo vidutinės ir smulkiosios šlėktos lyderių rankose.