Організація і функціонування задворного суду князів Острозьких (до постановки проблеми)

LTXVI–XVII a. itin stambias valdas pietrytinėse Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėse buvo sukaupę kunigaikščiai Ostrogiškiai. Šios valdos sudarė atskirą teisminę–administracinę apygardą, kurios centru buvo Ostrogiškių dvaras. Neabejotina, kad viena pagrindinių šio dvaro funkcijų buvo teisminė. Visgi istoriografijoje iki šiol trūksta darbų, kuriuose būtų nagrinėjamas rusėnų aristokratijos atstovams (taip pat ir Ostrogiškiams) pavaldžių dvarų teismų funkcionavimas. Tokie tyrimai padėtų geriau suvokti ATR bajorų luomo teisinės kultūros ypatybes. Straipsnyje aptariama Ostrogiškių dvaro teismo struktūra ir funkcionavimo mechanizmas XVI–XVII a. pirmoje pusėje. Apžvelgiant pagrindinius šio teismo veiklos aspektus siekiama padėti pamatus platesniems tyrimams. Remiamasi straipsnyje publikuojamais Ostrogiškių dvaro teismo dokumentais, įvairiais kitais šaltiniais. Turimi šaltinių duomenys rodo, kad šiame teisme be paties valdų savininko dalyvaudavo ir jo tarnai, turėję patirties nagrinėjant įvairaus pobūdžio bylas. XVI a. antroje – XVII a. pirmoje pusėje teisę išmanančių asmenų dalyvavimas dvaro teisme tapo būtinybe. Spręsdami įvairias bylas kunigaikščiai Ostrogiškiai remdavosi ATR galiojusiais teisiniais kodeksais, visuotinai priimtomis teisinėmis normomis. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kuomet teismo sprendimą lemdavo asmeninės simpatijos. Ostrogiškių dvaro teismo apžvalga leidžia daryti išvadą, kad didikų dvarų teismų organizacija buvo panaši į Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro teismo organizaciją, tačiau pasižymėjo ir savitais bruožais.