LTDiplomatiniuose santykiuose svarbų vaidmenį visais laikais vaidindavo neformalūs kontaktai. Šaltiniuose dažniausiai atsispindi tik oficialioji diplomatinių santykių pusė, o apie užkulisius nutylima. Tačiau pasitaiko ir išimčių. XVI a. antroje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pareigūnai dėjo dideles pastangas siekdami normalizuoti konfliktiškus santykius su kaimynine Maskvos valstybe. Dėl to šios valstybės pasiuntinybių knygose išliko nemažai informacijos apie LDK pareigūnų neformalius kontaktus su Maskvos pareigūnais. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti tokių kontaktų reikšmę. Šaltinių duomenys rodo, kad LDK ir Maskvos valstybės oficialūs diplomatiniai santykiai būdavo palaikomi siunčiant pasiuntinybes su valdovų skiriamaisiais raštais. Tuo tarpu neformaliais kontaktais galima vadinti oficialiais protokolais ir diplomatinėmis tradicijomis neapribotus ryšius, slaptus, diplomatinių standartų neatitinkančius, neįprastose vietose vykdavusius pokalbius. Neformalūs LDK ir Maskvos valstybės pareigūnų kontaktai ypač suintensyvėjo Livonijos karo pradžioje 1558–1560 m., taip pat po to, kai Maskvos valstybės kariuomenė 1563 m. užėmė LDK priklausiusį Polocką. Į Maskvą vykdavę LDK pasiuntiniai arba iš Maskvos į Vilnių keliaujančius pasiuntinius pasitikdavę LDK pareigūnai mėgindavo užmegzti neformalius kontaktus siekdami abiejų valstybių taikos sutarties sudarymo, taip pat įvairių asmeninių tikslų. Kartais netgi būdavo imamasi avantiūrų, kurios baigdavosi nesėkmingai. Visgi neformalūs kontaktai paruošdavo dirvą oficialiems LDK ir Maskvos valstybės diplomatų susitarimams.