Да праблемы паходжання магнатаў Глябовічаў - уладальнікаў Заслаўскага замка ў XVI ст

LTZaslavlio pilį XVI amžiuje valdė magnatai Glebavičiai. Rezidencija kaip pilis ir šalia esantis miestas ar miestelis kaip didelės žemės latifundijos centras tuo metu jau buvo tapę kiekvieno magnato galios ir valdžios simbolių būtinu atributu. XVI a. Glebavičiai, kad ir neilgai, užėmė aukščiausius LDK valdžios postus (Vilniaus vaivados ir kanclerio, Trakų vaivados). Straipsnyje Glebavičių giminė detaliau nagrinėjama tik tuo laikotarpiu kai valdė Zaslavlį, kuris iki Glebavičių priklausė kunigaikščio Jaunučio Gediminaičio palikuonims. Jonas Glebavičius gavo Zaslavlį (jo dalį) kaip kraitį vesdamas Aną Zaslavską, kas galėjo įvykti tarp 1537 ir 1531 metų. Tuo metu jis jau buvo ir turtingas, ir įtakingas, o vedybos Glebavičių giminei leido toliau didinti savo giminės galią. Dėl to įsikūręs Zaslavlyje J. Glebavičius plėtojo savo rezidenciją su dideliu užmoju, ką tęsė jo palikuonys. Nors perstatyta pilis su gynybiniais bastiono tipo statiniais neišliko, tačiau apie tai galima spręsti pagal išlikusius archeologinius duomenis, kurie yra aptariami remiantis archeologų paskelbta medžiaga. Straipsnyje daug vietos skiriama Glebavičių giminystės ryšiams ir politinei įtakai atskleisti, o gale keliamas klausimas dėl Glebavičių genealoginės kilmės. Suabejojama, esą Glebavičiai yra kilę iš Manivydo ar Montvydo. Pirmtaku straipsnyje laikomas Glebas Vežiavičius. Nepritariama lenkų istoriko K. Pietkievičiaus (K. Pietkiewicz) ir lietuvių istoriko R. Petrausko teiginiams apie tai, esą Glebavičiai kilę iš lietuvių etninės bajorijos. Laikomasi nuomonės, kad kilmės šaknys yra slaviškos (rusiškos).