Пачаткі будаўніцтва прыватнаўласніцкіх мураваных замкаў у Вялікім княстве Літоўскім

LTStraipsnyje gilinamasi į privačios nuosavybės mūrinių pilių statybos pradinį etapą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis prasidėjo XV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje, o jo varomoji jėga buvo LDK aristokratijos ekonominio pajėgumo sustiprėjimas ir aukšta padėtis valstybinėje hierarchijoje. Tuo metu gausėja mūro statinių miestuose, klestėjo su tuo susiję amatai, o Vilniaus, Gardino, Naugarduko ir kai kurių kitų miestų centrinė dalis buvo užstatoma beveik vien mūriniais ar fachverkų tipo pastatais. Dėl šaltinių medžiagos gausos atliktame tyrime apsiribota trimis pilimis, kurios buvo pastatytos XVI a. pirmoje pusėje: Geranainių, Kaidanavo, Miro. Jas galima laikyti privačiai pastatytomis magnatų rezidencijomis. Alberto Goštauto po 1525 m. baigta statyti Geranainių pilis buvo ne gotikinė, o naujo tipo Renesanso epochos statinys su žemės bastionais ir pylimais. Kiek vėliau jo pasistatyta Kaidanavo pilis taip pat pasižymėjo nemenka fortifikacija, iš šaltinių žinoma, kad ji 1533 m. buvo tebestatoma. Miro pilį pradėjo statyti Jurijus Iliničius, praturtėjęs XVI a. pradžioje, turėjęs nemažą žemės latifundiją, tačiau pabaigti jam neužteko laiko, o statybas baigė jo vaikai. Nei savo turtais, nei politine įtaka jis neprilygo Albertui Goštautui. Pastarajam abiejų pilių statybos išplaukė iš noro įgyti aukštesnį socialinį statusą, prilygstantį kunigaikščiams, turintiems savo pilis. Tokiems magnatų siekiams įtaką darė aukštųjų visuomenės sluoksnių susipažinimas su tuometine vakarietiška Šiaurės Renesanso kultūra ir pagausėję ryšiai su Šv. Romos imperijos valdovo dvaru.