Масквічы на службе ў магнатаў Вядікага княства Літоўскага ў першай падове XVI ст

LTXVI a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) santykiai su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste buvo priešiški. Šios valstybės dažnai kariaudavo, tačiau jas saistė ne tik karai, bet ir abipusė gyventojų migracija iš vienos valstybės į kitą. Apie pavienius kilmingus emigrantus žinoma nemažai. Tačiau maskvėnų emigracija į LDK iki šiol nėra sulaukusi pakankamo tyrinėtojų dėmesio. Straipsnyje nagrinėjama maskvėnų privati tarnyba LDK didikams XVI a. pirmoje pusėje. Problema tiriama per klientinių ryšių prizmę. Turimi šaltinių duomenys rodo, kad maskvėnai į LDK didikų tarnų gretas įsiliedavo įvairiomis aplinkybėmis. Dalis jų į LDK atvykdavo savo noru, ieškodami geresnio gyvenimo, o dalis būdavo paimami į nelaisvę karinių susidūrimų metu. Ypač daug maskvėnų belaisviais tapo po 1514 m. LDK kariuomenės laimėto Oršos mūšio. Visgi duomenų apie LDK didikų ir jų tarnų maskvėnų klientinius ryšius trūksta, todėl neįmanoma atsakyti į visus aktualius klausimus. Daugeliu atvejų sudėtinga nustatyti maskvėnų socialinį statusą, trūksta duomenų apie jų gyvenimą LDK. Be to, XVI a. pirmos pusės šaltinių duomenys neleidžia rekonstruoti tipinės to meto LDK didikų dvarų struktūros ir nustatyti šiuose dvaruose tarnavusių pareigūnų hierarchiją. Visgi net ir neturint didelio kiekio duomenų galima teigti, kad tarnyba LDK didikams sudarė sąlygas maskvėnų (tiek atvykusių į LDK laisva valia, tiek ir paimtų į nelaisvę) adaptacijai naujame sociume. Kai kurie iš jų netgi padarydavo karjerą didikų dvaruose, gaudavo dvaro tijūno ar vietininko pareigas.