Zum Forschungsprojekt "Litauisch- deutsch- russische Kulturunterschiede in den Geschaftsbriefen"

LTDarbas skirtas aktualioms šiuolaikinės lingvistikos tyrinėjimo problemoms, nagrinėjančioms dalykinės komunikacijos problemas. Autorė tyrinėja rašytinę ir žodinę lietuvių, rusų ir vokiečių dalykinę komunikaciją, jos mikro ir makrostruktūrą, siekdama išsiaiškinti, ką Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos dalykinė komunikacija, atsispindinti ypač verslo korespondencijoje, byloja apie apie teksto lingvistinius aspektus, sintaksę, sakinio struktūros tipus ir leksikos ypatybes. Straipsnyje apžvelgiami tiek teoriniai istoriniai, tiek preliminarios empirinės dalykinės komunikacijos tyrimų rezultatai ir galimi tolesni tyrimo metmenys. Autorė išskiria tris dalykinio teksto suvokimo lygmenis: tekstų priklausomybę nuo istorinio konteksto, nuo konkrečios sociokultūrinės aplinkos ir jos sąlygotų vertybių sistemos, ir nuo skirtingų socialinių grupių teksto suvokimo ir dalykinio bendravimo. Darbe aptariami pragmatiniai, semantiniai, stiliaus, temos, leksikos, stilistiniai retoriniai, ortografiniai ir topografiniai aspektai. Didesnių problemų autorė įžvelgia trijų analizuojamų kalbų sintaksės aspektuose, matydama skirtingą sakinių ilgį, veiksmažodžio formų nevienodumą ir problemas tas formas perteikiant kita kalba. Pažymima, kad bendravimas priklauso nuo konkrečios bendraujančios kultūrinės grupės ir jos verčių sistemos. Reziumuojama, kad lietuviai ir rusai labai greitai įsisavino dalykinę komunikaciją, ir tai buvo teigiamai priimta jų vokiečių partnerių. Skirtumus ir problemas autorė įžvelgia tik rašytinėje komunikacijoje.