Keletas skirtumų tarp lietuvių ir romanų kalbų veiksmažodžių veikslų funkcijų: išvados svetimųjų kalbų dėstymo metodikai

LTStraipsnyje apžvelgiami lietuvių ir romanų kalbų veiksmažodžių veikslų funkcijų skirtumai. Apsiribojama būtojo kartinio laiko formomis, kadangi būtent jose geriausiai matyti lietuvių kalbos veiksmažodžių veikslo, o romanų kalbose tik būtajame laike yra dvi besiskiriančios pagal veikslą paradigmos (eigos ir įvykio veikslas). Mokant užsieniečius lietuvių kalbos ar lietuvius romanų kalbų reikia kuo aiškiau pateikti medžiagą, susijusią su veikslų funkcijomis bei reikšmėmis. Eigos ir įvykio veikslų reikšmės lietuvių kalboje žodžių darybos priemonėmis. Dėstymo metodikai aktualiausia, jog priešdėliais lietuvių kalba gali išreikšti net pačius subtiliausius niuansus, kurie romanų kalbose reiškiami arba žodžio morfologinių formų grupėmis (paradigmomis) kartu su kitomis priemonėmis, kaip prielinksniai ar prieveiksmiai, arba skirtingais veiksmažodžiais. Todėl yra labai svarbu gretinti skirtingas veikslo raiškos priemones. Dėstymo metodikos tikslams puikiausiai tinka požiūris į veikslo kategoriją kaip į funkcinę–semantinę kategoriją. Pirmenybė teikiama reikšmėms, o ne formai, veiksmažodžių veikslų funkcijos nagrinėjamos ne tik sakinyje, bet ir platesniame kontekste: skirtinguose diskursuose, paimtuose iš kalbos srauto. Apžvelgus keletą skirtumų, galima prieiti išvadą, jog viena vertus, imperfektas (būtasis nebaigtinis laikas) ir eigos veikslo veiksmažodžių formos, aoristas (būtasis baigtinis laikas) ir įvykio veikslo veiksmažodžiai yra artimi savo reikšmėmis, antra vertus, jie nėra tapatūs. Mokant svetimosios kalbos studentų dėmesį reikia atkreipti būtent į veikslų funkcijų skirtumus.

ENThe differences between the functions of the grammatical aspect in Lithuanian and Romanic languages' verbs are reviewed in the article. It is limited to the forms of the past tense since it precisely shows the grammatical aspect of Lithuanian verbs, while in Romanic languages ​​only two paradigms differing in accordance with the grammatical aspect (the perfective and imperfective action or event) exist only in the past time. When teaching foreigners Lithuanian or teaching Romanic languages to Lithuanian people, it is necessary to present as much clarity as possible in the material related to the functions and meanings of the grammatical aspects. The perfective and imperfective aspects are shown through the methods of word formation in Lithuanian language. It is important that prefixes in Lithuanian language can express even the subtle nuances that in Romanic languages are expressed ​​either in the form of word morphological groups (paradigms) with other means (as prepositions or adverbs) or by different verbs. Therefore, it is very important to combine different measures of expression in grammatical aspect. The functional-semantic category as a grammatical aspect's category is perfectly suited the purposes of teaching methodology. Priorities are given to the meanings, and not to the form, the functions of verb actions are analysed not only in the sentence but also in the broader context: in different discourses taken from the speech flow. After analysing a few differences, one can conclude that, on the one hand, imperfect (non-exhaustive past tense) and perfective verb form, an aorist (completed past tense) and perfective verbs are similar in the meaning; on the other hand, they are not identical. While teaching foreign language, it is important to draw students' attention particularly to the differences between the functions of grammar aspects.