Apie asmeninę Kosto Korsako biblioteką

LTStraipsnyje aptariamas Kosto Korsako (1909–1986) asmeninės bibliotekos likimas, kuris atspindi ne tik prieštaringą, įvairialypę jo asmenybę, skaudžius gyvenimo vingius, bet ir dramatiškus visos epochos įvykius, sukrėtimus bei pervartas. Straipsnyje taip pat pažvelgtas Korsako nueitas kelias, kuriame knyga buvo ir tiesos ieškojimo gairė, ir sunkaus darbo bei įkvėpimo vaisius, ir dvasinė atgaiva. Likimas, atėmęs iš jo prieškarinę biblioteką, pasiuntė jam kitą, nepalyginamai turtingesnę – Mykolo Biržiškos. Bibliotekai pildantis naujomis, K. Korsako paties įsigytomis knygomis, vis daugiau M. Biržiškai priklausiusių leidinių perkeliavo į Lietuvių literatūros ir kalbos instituto biblioteką. K. Korsakas buvo tikras bibliofilas, jo interesų akiratis buvo labai platus. Pirmiausiai buvo komplektuojami lietuvių literatūros bei lituanistikos leidiniai. Komplektuotos ištisos pasaulinės literatūros klasikos serijos, įvairių tautų poezija. Nuosekliai rinko mokslinius filologinius leidinius, daugiausia literatūros istorijos ir teorijos klausimais. Gana gausų ir anuo metu ypač retą bibliotekos rinkinį sudarė pokario išeivijos knygos. Sunkiai sirgdama, K. Korsakas prašė dovanoti biblioteką Lietuvių literatūros ir kalbos institutui. 1994 metais ji buvo perduota institutui. Taip buvo išspręsta dviejų Vilniaus universiteto profesorių asmeninių bibliotekų byla, kurią lėmė istoriniai epochos kataklizmai ir bendras abiejų siekis kaupti bei išsaugoti kultūrines vertybes ateities kartoms.