Išminties ir žinijos samprata islamo civilizacijoje

LTStraipsnyje aptariama žinijos bei išminties samprata islamo civilizacijoje iki mongolų įsiveržimo ir Abasidų kalifato žlugimo. Daugiausia dėmesio skiriama epistemologinių terminų analizei, padedančiai atskleisti tradicinių islamo mokslų ir filosofijos santykį bei koraniškąją žinijos sampratą. Pabrėžiamas sufizmo vaidmuo įtvirtinant mistinės žinijos koncepciją ir parodoma jo svarba islamo kultūros raidai. Žinijos išaukštinimas Korane lėmė išskirtinį dėmesį mokslui islamo civilizacijoje ir leido suformuoti savitą mokslų bei pažinimo objektų hierarchiją. Sufizmo požiūriu, mistinė Žinija pranoksta diskursyvų mąstymą ir yra svarbiausias dvasinio gyvenimo dėmuo, leidžiantis priartėti prie antgamtinei šviesai tapačios dievybės. Todėl išmintis islame dažniausiai suvokiama religine ir mistine prasme, nors kiekviena mokslinė bei praktinė veikla taip pat priklauso dieviškosios išminties paradigmų apibrėžtai sričiai. Esminiai žodžiai: islamas, sufizmas, religinė Žinija, islamo mokslai.

ENThe article is devoted to the analysis of the key epistemological concepts in Islamic civilization and their relationship both with the Quranic revelation and the Hellenic philosophical heritage. The author discusses the meaning of such crucial terms as ‘ilm and ma‘rifah and their role in Sufism. The intellectual tradition of the so-called Harranian Sabians is regarded as one of the main links between the Quranic paradigms and the Neoplatonic metaphysics which had influenced various schools of early Islamic thought. Key words: wisdom, knowledge, islamie civilization, Quranic revelation, Hellenic philosophical heritage.