Louis Dumont’as: hierarchijos ir individualizmo sąvokos kaip istoriniai naratyvai

LTSąmoningumo istorija, kaip aiškinamoji sistema, skirta tiek socialinei analizei, tiek kultūros interpretacijai, parodo, kokia svarbi atskirų istorinių epochų ir jų kalbėjimo bei galvojimo būdų analizė, norint suvokti simbolinių prasmių tėkmę savęs ir pasaulio supratimo istorijoje (plačiau apie sąmonės istorijos ir civilizacijų analizę žr.: Kavolis 1987 1-19; 1995). Interpretacinė tokio pobūdžio technika buvo išplėtota žymių XX amžiaus istorikų, filosofų, antropologų ir civilizacijos sociologų Philippe’o Aries, Michelio Foucault, Vytauto Kavolio, Haydeno White’o ir Louis Dumont’o, nors jos kilmė siekia Geistesgeschichte. Tiksliau sakant, sąmoningumo istorija - esama forma, kaip viena iš pagrindinių metodologinių prieičių ir perspektyvų lyginamosiose civilizacijų studijose bei socialinėje filosofijoje - gali būti laikoma istorinio struktūralizmo bei istorinės fenomenologijos dariniu. Pagrindinė pirmojo vieta - Prancūzija, o antrosios - vokiškoje socialinėje mintyje. Tačiau, kaip teigia Kavolis, „Louis Dumont’as gali būti traktuojamas kaip istorinis struktūralistas, o Philippe’as Aries artimesnis istorinei fenomenologijai - kongregacijai, įtraukiančiai Maxą Weberį, Norbertą Elias, Bernardą Groethuyseną, Martiną Greeną, Jacksoną Learsą“ (Kavolis 1955 10).Dumont’o struktūrinės idėjų istorijos darbai (kuriais jis įsitraukė į sąmoningumo istoriją) nagrinėja klausimus, kodėl ir kaip pamatinės sąvokos bei idėjos konstituoja mūsų prieigą prie istorijos. Tačiau disciplininis Dumont’o pasirinkimas ir metodologinė preferencija yra paskatinta paties studijų objekto. Dumont’ui sąmoningumas ir jo istorija rūpi tiek, kiek jis iššifruoja simbolinius individualistinės Vakarų civilizacijos bei modernybės kodus, o jo darbai apie Indijos civilizaciją galėtų būti apibūdinti kaip holistinės visuomenės socialinės struktūros analizė. Štai taip analitinė mokslininko kalba ir teorinis instrumentarijus sutampa su temos atradimu. Esminiai žodžiai: civilizacijų analizė, sąmoningumo istorija, struktūrinė idėjų istorija, istorinis struktūralizmas, istorinė fenomenologija, hierarchija, individualizmas, holizmas, tradicija, modernybė, lyginamosios civilizacijų studijos.

ENThe history of consciousness, as an explanatory framework for both social analysis and the interpretation of culture, shows how important is the analysis of distinct historical epochs and of their modes of speaking and thinking, in order to conceive of the flux of symbolic meaning in the history of self-understanding and of the perception of the Other. This sort of interpretive technique has been elaborated by such twentieth-century historians, philosophers, anthropologists, and civilizational sociologists as Philippe Arins, Michel Foucault, Vytautas Kavolis, Hayden White, and Louis Dumont, although its origins might be traced back to Geistesgeschichte. More precisely, the history of consciousness - in its present form as one of the major methodological approaches and perspectives in the comparative study of civilizations and in social philosophy - may well be regarded as the offspring of historical structuralism and historical phenomenology. The former has its chief locus in French, and the latter in German social thought. However, while Louis Dumont can be regarded as a historical structuralist, Philippe Arins is closer to historical phenomenology, a congregation which includes Max Weber, Norbert Elias, Bernard Groethuysen, Martin Green, Jackson Lears.Dumont’s works in structural history of ideas (this is the way he joined the history of consciousness) throw new light on why and how the great concepts and ideas constitute the ways in which we deal with history. However, Dumont’s disciplinary choice and methodological preference are caused by the very subject of his studies. Dumont is concerned with history and historical consciousness insofar as he is deciphering the symbolic codes of individualistic Western civilization and modernity, whereas his works on Indian civilization might be described in terms of the analysis of the social structure of holistic society. This is how the scholar’s analytic language and theoretical equipment coincide with the discovery of a topic. Key words: civilizational analysis, history of consciousness, structural history of ideas, historical structuralism, historical phenomenology, hierarchy, individualism, holism, tradition, modernity, comparative study of civilizations.