Tolimųjų Rytų religinių sistemų panašumai ir skirtumai

LTšiandien mes ypač pasiilgę vienumos - žmogaus ir Dievo, žmogaus ir gamtos, proto ir širdies, žodžio ir veiksmo. Vieni pasaulyje jos nepažino, kiti patyrė ir užmiršo, treti ją tebepuoselėja. Šiame straipsnyje ir aptarsime pasaulio vienybės sampratą trijose svarbiausiose Tolimųjų Rytų religinėse-filosofinėse tradicijose. Žodis „filosofinės" taikytinas tik dviem iš šių tradicijų - konfucianizmui ir daoizmui, todėl plačiau bus aptariami religiniai aspektai, kad būtų galima jas šiuo požiūriu lyginti su trečiąja, „neintelektualine" pasaulėžiūra - šintoizmu. Kadangi tokia lyginamoji analizė Lietuvoje atliekama pirmą kartą, tai pradžioje plačiau apžvelgsime Rytų-Vakarų komparatyvistinių studijų istoriją, metodus bei problemas, aptarsime „religijos" termino taikymo šioms pasaulėžiūrinėms sistemoms problemiškumą. Pasirinktos lyginamosios analizės kryptį nulėmė keliami klausimai: kuo visos šios religijos skiriasi nuo didžiųjų Vakarų religijų (pradininkų statusas, šventraščių specifika, santykis su kitais tikėjimais), koks jų bendras kosmologinis pagrindas, kokia dievybės, jos santykių su žmogumi, žmogaus samprata, kokios pagrindinės religinės vertybės ir svarbiausios praktinės veiklos formos arba „praktinės sąmonės" tendencijos? (p. 145).