Kristijonas Donelaitis and Petter Dass – parallel pioneers in Lithuanian and Norwegian poetry

LTKristijono Donelaičio „Metai“ Skandinavijoje nėra gerai žinomas literatūros kūrinys. Jis nebuvo išverstas į Skandinavijos kalbas iki 1991 metų, kai pasirodė Lennarto Kjellbergo „Metų“ vertimas į švedų kalbą. Straipsnyje siekiama nustatyti K. Donelaičio „Metų“ ir Skandinavijos poezijos sąsajas. Būtų sunku įrodyti ryšius su lietuvių poeto amžininkais, tačiau galima įžvelgti ryškių netiesioginių analogijų su tam tikrais kūriniais, ypač su XVII a. Norvegijos literatūros pavyzdžiais, tai yra iki K. Donelaičio laikmečio sukurtais kūriniais. Ryškiausias pavyzdys – Petterio Dasso epinė poema „Šiaurės trimitas“ (Nordlands Trompet) (1678–1696, išleistas po autoriaus mirties 1739 m.). Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas (1647–1707) buvo liuteronų pastorius, kūręs ir baroko himnus, ir topografinę poeziją. P. Dasso poetinė duoklė gimtajam Arktandrijos regionui – svarbiausias Norvegijos literatūros kūrinys, sukurtas iki romantizmo laikų. Daugeliu atžvilgiu šį kūrinį galima sulyginti su K. Donelaičio „Metais“: abi poemos žymi šiuolaikinės literatūros pradžią Norvegijoje ir Lietuvoje. K. Donelaitis kūrė savo gimtąja kalba, P. Dassas – danų kalba. P. Dasso gyvenamuoju laikotarpiu Danija ir Norvegija buvo vieninga valstybė, kurioje danų kalba buvo bendra rašytinė kalba. Vis dėlto nuo XVII a. pabaigos vis daugiau autorių įtraukdavo norvegų kalbos elementus į danų kalbą. Būtent P. Dassas ir laikomas šio proceso pradininku. Sukūręs epinę poemą „Šiaurės trimitas“, jis įrodė – kaip ir K. Donelaitis – literatūrinį savo gimtosios kalbos potencialą ir nutiesė kelią nacionalinei literatūrai ateities kartoms. Verta atkreipti dėmesį ir į gausias „Šiaurės trimito“ ir „Metų“ paraleles perteikiant kūrinio nuotaiką ir išsakant leitmotyvus, kurie kuriami vadovaujantis bendru estetiniu skoniu ir panašiomis literatūros priemonėmis.„Šiaurės trimitas“ yra rimuota topografinė panegirika, sueiliuota anapesto metru. Poemoje aprašomas kasdienis gyvenimas, gamtinės ir prekybinės Arktikos regionų sąlygos. Joje pateikiamas teminis vietovės, astronominių ir meteorologinių sąlygų aprašymas, fiksuojamos paukščių, žuvų ir banginių gyvenimo akimirkos, aprašomas žemės ūkis, turgavietės ir etniniai-kultūriniai ypatumai, tai yra gyvenimo tarp samių (ar lapių) būdas ir papročiai. Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas aprašo žmones ir vietoves, įvairius kasdienius reikalus ir papročius, derindamas pamaldumą su humoru. Ši pasakojimo ypatybė būdinga abiem aptariamiems poetams. Pagrindinė tema P. Dasso poemoje – sezoninė veikla, ypač susijusi su žvejyba ir prekyba, o K. Donelaitis didžiausią dėmesį skiria žemės ūkio darbams. Kaip ir K. Donelaičio „Metuose“, P. Dasso „Šiaurės trimite“ vaizduojamos įdomios švenčių ir iškilmių akimirkos – šiuose kūriniuose esama burleskiškų vestuvių ceremonijų aprašymų. Abiejose poemose itin daug dėmesio skiriama paukščiams. Lietuvoje pavasario pasiuntiniais laikomi gandrai ir lakštingalos. Šiaurės Norvegijoje šie paukščiai nežinomi, todėl ir neaprašyti P. Dasso poemoje, bet čia randame Arktikos jūrų paukščius pufinus ir gagas. Pabrėžiama šių paukščių mėsos, kiaušinių ir plunksnų svarba kaip ištisus šimtmečius gyvavęs pragyvenimo šaltinis. Ir „Metai“, ir „Šiaurės trimitas“ laikomi svariu indėliu į Europos literatūrą. Abiejose poemose galima įžvelgti panašumų aprašant gamtą, gyvenimo sąlygas ir kultūrą. Nepaisant reikšmingų gyvenimo būdo ir geografinių sąlygų skirtumų (Baltijos regione vyrauja laukai ir miškai, o Arktikos regiono pakrantes skalauja jūros), šias poemas vienija daug panašumų.

ENThis paper aims to identify links between "The Seasons" and Scandinavian poetry. Contemporary connections are hardly demonstrable, but a striking older parallel is Petter Dass’ epic poem "Nordlands Trompet" (The Trumpet of Nordland, 1678–1696, published posthumously in 1739), the most important pre-romantic literary work in Norway. In many ways its position is parallel to Donelaitis’ "Seasons": both poems mark the beginning of modern literature in Norway and Lithuania, respectively – demonstrating the literary potential of the poets’ mother tongues and paving the way for the national literature of future generations. Conspicuous are also "The Trumpet’s" numerous parallels with "The Seasons" in moods and motifs, modelled by common aesthetic taste and literary modes. "The Trumpet" is a versified topographical encomium in anapaestic meters. Just like "The Seasons", Petter Dass’ poem describes everyday life, natural and commercial conditions. It is a thematic description of the Arctic part of Norway, its location, astronomical and meteorological conditions, birdlife, fish and whales, agriculture, market places, and ethno-cultural peculiarities, i.e. manners and modes of living among the Sami or Lapp people. "The Seasons" and "The Trumpet" are both major contributions to European literature, describing nature, living conditions and culture in relative proximity in ways that show their close affinity in spite of considerable differences of life and conditions in Baltic fields and forests and on Arctic seas and shores.