XV a. pirmosios pusės žemaičių aristokratijos socialinė transformacija

• Social transformation of the Samogitian aristocracy in the first half of the 15th century
• Social transformation of Samogitia aristocracy in the first half of the 15th century

LTStraipsnis skirtas Žemaitijos kilmingųjų sluoksnio integracijai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos sudėtį. Kuriantis Lietuvos valstybei žemaičių kilmingieji nebuvo tampriai susieti su valdančiąja Lietuvos monarchija. Todėl per XIV a. formuojantis Lietuvos bajorijos struktūroms žemaičių kilmingieji iš esmės liko nesubajorinti. Kilmingųjų subajorinimas visur vyko dviem pagrindiniais keliais. Pirma, monarchas dalijo bajorams žemėvaldą, už tai iš jų reikalaudamas karo tarnybos. Antra, monarchas teikė visai bajorijai ar lokalinėms jos korporacijoms skirtas privilegijas. Iki oficialaus žemaičių krikšto, tokia Lietuvos monarchų veikla Žemaitijoje galėjo būti tik nesisteminga. Nuo 1409 m. didysis kunigaikštis smarkiai suintensyvino žemėvaldos dalijimą žemaičių kilmingiesiems. Pagaliau 1442 m. valdovui suteikus Žemaičių žemei privilegiją vietos bajorija galutinai buvo integruota į LDK bajorijos struktūras. Straipsnyje atskirai nagrinėjamas subajorinto žemaičių kilmingųjų sluoksnio sudėties klausimas. Tyrimas leidžia gerokai koreguoti dvi istoriografijoje plačiai paplitusias nuomones: 1) apie žemaičių gentinės aristokratijos palikuonių išnaikinimą; 2) apie žemaičių kilmingųjų reikšmę didžiojo kunigaikščio Vytauto aplinkoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Bajorija; Aristokratija; Privilegijos.

ENThe article deals with the integration of the Samogitian nobility to the nobility of the Grand Duchy of Lithuania. In the process of formation of the Lithuanian state, the Samogitian nobility were not closely related with the Lithuanian governing body. Therefore, during the formation of the Lithuanian nobility structures in the 14th century, the Samogitian nobility have not, in principle, acquired the quality of noblemen. Generally, the quality of noblemen was acquired by the nobility in two basic ways. Firstly, the monarch distributed land-ownership to the nobility in return for the soldiering. Secondly, the monarch granted privileges to the entire nobility or local corporations of the nobility. Until the official Christianization of the Samogitians, such practice of the Lithuanian monarchs could have been only unsystematic in the Samogitia. Since 1409, the grand duke has strongly intensified the distribution of land-ownership to the Samogitian nobility. When in 1442, the duke has eventually granted the privilege to the Samogitian Land, the local nobility was finally integrated to the structure of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania. The article separately analyses the issues of the composition of the Samogitian nobility who acquired the quality of noblemen. The analysis allows to substantially correct two opinions broadly prevailing in the historiography: 1) extermination of the descendents of the Samogitian tribal aristocracy; 2) significance of the Samogitian nobility to the environment of the Grand Duke Vytautas.