Palenkės Bialos skulptorių veikla ir statusas XVIII a. ketvirtame-penktame dešimtmetyje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPalenkės Bialos skulptorių veikla ir statusas XVIII a. ketvirtame-penktame dešimtmetyje
Kita antraštėActivities and status of the sculptors of Biała Podlaska in the 1730-40s
AutoriaiPaliušytė, Aistė
ŠaltinisDailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai 2006. P. 222-235.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTSkulptoriai; Palenkės Biala
ENSculptors; Biała Podlaska; Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje tiriama XVIII a. Palenkės Bialos skulptorių veiklos ir statuso klausimas, kuris yra susijęs su miestų kultūros problematika: jis atskleidžia gamintojo darbo savitumą privačiame mieste, taip paryškindamas miestų socialinių ir ekonominių skirtumų įtaką dailės raidai. Palenkės Biala buvo vienu iš Radvilų miestų. O jos skulptorių išskirimas leidžia pasigilinti į specifines problemas: profesijos sampratą, grupės darbo užsakymus, socialinę padėtį. Autorė apžvelgia kaip formavosi skulptorio kaip atskiros menininko kategorijos samprata. Įvairių rašytinių šaltinių pagalba bandoma identifikuoti skulptorius, nustatyti jų darbo užmokestį, darbo sąlygas. Tam nustatyti autorė, dažniausiai, naudojasi išlikusiais šaltiniais. Straipsnyje buvo nustatyta, kad XVIII a. vidury Palenkės Bialoje susibūrusi keliolikos svetimšalių ir vietinių skulptorių grupė kūrė įvairių žanrų ir technikų kompozicijas, bet ypač išsiskyrė bažnyčių ir rezidencijos dekoravimo darbais. Tiriant skulptorių veiklą, autorė pabrėžia, kad nebuvo pastebėta įtampos tarp dvaro ir miesto, kuri egzistavo Europoje naujaisiais laikais. Skulptoriai, kaip ir kitos dailininkų grupės, nesusibūrė į cechą kaip institucinę alternatyvą dvarui. Privačiame mieste dailininkų kūrybos sąlygos buvo ypatingos: sąsajos su didikų dvaru darė jas artimas kitoms, su urbanistine erdve nesusijusioms valdoms, iš kitos pusės, čia buvo galima intensyvesnė, įvairesnė ir įtakingesnė veikla

ENThe article examines the issue of the work and the status of Bielsk Podlaski’s sculptors, which is related to the problems of urban culture: it reveals the uniqueness of the work of artists in a private city, thereby highlighting the importance of the social and economic differences between cities to the development of art. Bielsk Podlaski was one of the cities of the Radvilos. Singling out its sculptors allows investigating specific problems: the concept of profession, collective commissions, and social status. The author overviews the development of the idea of the sculptor as a separate category of artists. On the basis of various written sources, the article attempts to identify sculptors and determine their wages and work conditions. To determine these, the author usually uses the sources that were preserved. The article found that a group of a dozen foreign and local sculptors, which gathered in Bielsk Podlaski in the middle of the 13th century, created compositions of various genres and techniques and distinguished themselves in the works of decoration of churches and residences. In examining the work of these sculptors, the author emphasises that there was no observable tension between the palace and the city, which existed in Europe during those time. The sculptors did not form a guild as an institutional alternative to the palace. The artists’ working conditions in the private city were special: connections to the noblemen’s court made it comparable to other, non-urban estates. One the other hand, it allowed for more intensive, diversified and influential activities.

ISBN9986638771
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6103
Atnaujinta2018-12-17 11:48:37
Metrika Peržiūros: 7    Atsisiuntimai: 3