Petro Joniko gyvenimas ir mokslinė veikla

LT1906 m. kovo 25 d. gimė kalbininkas Petras Jonikas. Jis laikytinas vienu iš didžiausių XX a. lietuvių kalbininkų greta Prano Skardžiaus, Antano Salio, Juozo Balčikonio. Mokslinį darbą Jonikas pradėjo nuo dialektologijos. 1939 m. pasirodė jo gimtosios šnektos aprašas „Pagramančio tarmė“. Bendrinės rašomosios kalbos ištakų problema tapo pagrindine jo mokslinio darbo tema. Įvairiais lietuvių kalbos istorijos klausimais Jonikas daug rašė ano meto Lietuvos spaudoje: „Archivum philologicum“, „Gimtojoje kalboje“, „Kalboje“, „Kultūroje“, „Lietuvos žiniose“, „Švietimo darbe“, „Vaire“, „Židinyje“ ir kituose leidiniuose. 1942 m. kalbininkas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis priešaušrio ir Aušros laikais“. 1944 m. kalbininkas pasitraukė į Vakarus, iš pradžių gyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į Čikagą. Jonikas stengėsi nušviesti ne tik bendrinės rašomosios kalbos, bet ir apskritai lietuvių kalbos istoriją. 1952 m. pasirodė platesnei visuomenei skirta knyga „Lietuvių kalbos istorija“. Pats svarbiausias šios srities darbas – monografija „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje. Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“, išleista Čikagoje 1987 m. Kalbininkas domėjosi vardyno klausimais, parašė specialiųjų studijų. Anksti įsitraukė į praktinį bendrinės lietuvių kalbos kūrimo ir tvarkymo darbą, tapo didžiausiu bendrinės kalbos kultūros teoretiku. Jonikas pirmasis iš lietuvių atkreipė dėmesį į funkcinį kalbos reiškinių pobūdį. Dėjo pagrindus funkcinei kalbos kultūros teorijai, prisidėjo prie bendrinės kalbos kodifikavimo principų formulavimo.Reikšminiai žodžiai: Lituanistika; Bendrinė rašomoji lietuvių kalba; Baltų kalbotyra.

ENOn the 25th of March, 1906, a linguist Petras Jonikas was born. He is considered one of the most prominent Lithuanian linguists of the 20th c. next to Pranas Skardžius, Antanas Salys, Juozas Balčikonis. Jonikas began his scientific activity in dialectology. A description of his native dialect “Pargramantis Dialect” appeared in 1939. The issue of the origin of standard written language became the main topic of his scientific work. Jonikas wrote numerous publications on various issues of the history of the Lithuanian language in the Lithuanian periodicals of the time: „Archivum philologicum“, „Gimtoji kalba“, „Kalba“, „Kultūra“, „Lietuvos žinios“, „Švietimo darbas“, „Vairas“, „Židinys“ etc. In 1942 the linguist discussed a doctoral thesis named “The Formation of the Lithuanian Standard Written Language Before and During the Period of Aušra”. In 1944 he retreated to the West, where he first resided in Germany and in 1949 moved to Chicago. Jonikas aimed at presenting the history of not only the standard written Lithuanian but the Lithuanian language in general. The most important work in the field was a monograph “The Lithuanian Language and Nation in the Course of Centuries. Social Features of the Lithuanian Language” published in Chicago in 1987. The linguist looked into the issues of onomastics and wrote specialized studies. He joined the practical activity of the creation and maintenance of standard Lithuanian and became the greatest theoretician of standard language culture. Jonikas was the first from the Lithuanians to draw attention to the functional nature of linguistic phenomena, contributed to the formulation of the principles of the standard language codification.