Polished flint 'scrapers’ from Nida Neolithic settlement – were they tools?: clues from experimental studies and a use-wear analysis

LTNidos neolito gyvenvietė yra plačiai tyrinėta, priskiriama Pamarių (Rzucewo) archeologinei kultūrai (3200–2400 cal BC). Čia žinomas vienas ypatingas titnago dirbinių tipas. Tai – dirbiniai gludintais ašmenimis, būdingi tik Pamarių kultūrai ir ankstesnių tyrinėtojų vadinti gremžtukais, taip pabrėžiant jų numanomą utilitarinę funkciją. Deja, iki šiol nepateikiama jokių įrodymų, kad jie buvo naudoti kailiams ar kitoms medžiagoms gremžti. Šio straipsnio tikslas yra supažindinti su rezultatais pirmojo bandymo suprasti minėtų dirbinių funkciją analizuojant darbo žymių mikroskopinius pėdsakus ir eksperimentų būdu. Nors rezultatų interpretaciją labai apsunkino postdepozitinis pustomo smėlio poveikis, autorių manymu, gludinti titnaginiai „gremžtukai“ tikriausiai nebuvo naudojami tradiciniuose namų ūkio darbuose. Tai liudija ir žemas efektyvumas bandant jų replikas įvairiose veiklose, ir darbo žymių ant priešistorinių dirbinių bei jų replikų mikroskopinė analizė.

ENThe Nida site is an extensively investigated Neolithic settlement with extraordinary rich, Rzucewo culture material (3200–2400 cal BC). A special type of &int tool with polished edges is well known there and is characteristic to exclusively the Rzucewo culture. It has been called a polished ‘scraper’ by previous researchers with a strong affiliation for utilitarian functions. However, no arguments for their use as a hide or other scraper have yet been presented. "The goal of this paper is to present the results of the first attempt to understand the function of these polished ‘scrapers’ through the combination of a use-wear analysis and an experimental study. Although the interpretation of the initial results was greatly hindered by postdepositional alterations during aeolian processes, the present authors assert that these polished ‘scrapers’ were probably not used for household activities in the traditional sense. "This is supported by their low effectiveness in such activities, which was observed through the use of experimental tools and the results of a use-wear analysis of the experimental and prehistoric implements.