Riba tarp tikrovės ir fikcijos: Juozo Grušo "Cirkas"
LTJuozas Grušas (1901-1986) tęsia lietuvių istorinės dramaturgijos diskursą. Tačiau jo tragikomedijose atpažįstame ir pastangas modernizuoti - čia susiduriame ir su absurdu, ir su grotesku, ir su ironija. Vilniuje, tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, Grušo tragikomedijas statė Henrikas Vancevičius - jis režisavo „ Cirką" (1976) - ir Irena Bučienė, pasirinkusi pjesę „Pijus nebuvo protingas“ (1985). Pastarosios veiksmas vyksta sovietinių realijų kupiname beprotnamyje. Literatūrologės Augustės Žičkytės analizės apie „Cirką“ išeities taškais irgi tampa svarstymai apie sąlygiškumą - komplikuotą pjesės žodį, cirko ir gyvenimo, fikcijos ir tikrovės ryšį, taip pat - atsiribojimo žingsnį. Taigi esame raginami dar kartą žvelgti tiek į pjesės, tiek į Vancevičiaus režisuoto spektaklio problematiką.
ENJuozas Grušas (1901-1986) continued the discourse of Lithuanian historical dramaturgy. His attempts at modernisation can be recognised in his tragi-comedies: we are confronted with absurdity, the grotesque and irony. In Vilnius, Grušas’ tragi-comedies were put on at the Lithuanian State Academic Drama Theatre, as it was then called, by Henrikas Vancevičius. He directed ‘The Circus’ (1976), and Irena Bučienė directed the play ‘Pijus wasn't Bright’ (1985). The latter play takes place in an asylum which unmasks the Soviet reality. The points made in the analysis of ‘The Circus’ by the literary critic Augustė Žičkytė are reflections on convention: a complicated word from the play, the link between the circus and life, between fiction and reality, and disassociation. Therefore, we are urged to take another look at the play, and the questions posed in the production by Vancevičius.
