Prielinksnių PER ir PRO vartojimas : Jono Jablonskio ir šiandieninės nuostatos

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPrielinksnių PER ir PRO vartojimas : Jono Jablonskio ir šiandieninės nuostatos
Kita antraštė
  • The Usage of the Prepositions PER and PRO: Modern Provisions and Those of Jonas Jablonskis
  • Usage of prepositions "per" and "pro" (through and over) : according Jonas Jablonskis and the attitudes today
AutoriaiGudzinevičiūtė, Ona Laima
KnygojeJono Jablonsko diena Šiauliuose: mokslinės konferencijos medžiaga. IV . 2006, P. 46-51
Reikšminiai žodžiai
LTprielinksnis
ENPreposition
Santrauka / Anotacija

LTKaip vienas svarbiausių praktinių lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartosenos vadovų iki šių dienų tebėra 1928 m. išleisti Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) „Linksniai ir prielinksniai“. Linksnių ir prielinksnių vartojimo problema aktuali ir šiandien. Tad straipsnio tikslas – aptarti kai kuriuos prielinksnių per ir pro vartojimo atvejus. Lyginamos ir apibendrinamos prielinksnių per ir pro reikšmės, pavyzdžiai ir vartojimo rekomendacijos „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Lietuvių kalbos žodyne“, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“, „Kalbos praktikos patarimuose“ ir kai kuriuose kituose kalbininkų darbuose. Šios rekomendacijos lyginamos su Jono Jablonskio „Linksniuose ir prielinksniuose“ pateiktais pastebėjimais. Praktiškai kai kada sunku išreikšti judėjimą per ką nors, tarp ko nors, virš ko nors, nes tokio judėjimo raiškai visada būdingas prielinksnių painiojimas. Tiek per, tiek pro vartojimo atvejai yra panašūs. Kartais vienas prielinksnis gali būti keičiamas kitu atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus. Tarmėse abiejų prielinksnių vartosena yra sumišusi, dažnai tą sumišimą perima ir bendrinė kalba, todėl vartojant prielinksnius gali pasitaikyti dviprasmybių. Per žymi objektą, per kurį vyksta tam tikras veiksmas: Garsas eina per sieną. Ėjo per duris. Matyti per dūmus. Pro žymi judėjimą per, tarp, kiaurai: Ėjo pro vartus. Vėjas pučia pro langą. Geria pro šiaudelį. Vanduo teka pro stogą. Šiame straipsnyje pateikiami kai kurių kalbininkų požiūriai į prielinksnių per ir pro vartojimą, teoriniai ir praktiniai to vartojimo aspektai įvairiose publikacijose, pavyzdžiai.

EN“Linksniai ir prielinksniai” (Eng. Cases and Prepositions) published by Jonas Jablonskis (Jonas of Rygiškės) in 1928 still serves as one of the most important manuals on the use of cases and prepositions in the Lithuanian language. The issue of the use of cases and prepositions is relevant today as well. Therefore, the aim of the article is to discuss some cases of the use of the prepositions per (Eng. through) and pro (Eng. over). The meanings, examples and recommendations of use of the prepositions per and pro provided in “Dictionary of Contemporary Lithuanian”, “Language Practice Advice” and some other works of linguists are compared and summarized. These recommendations are compared to the observations presented in “Linksniai ir prielinksniai” by Jonas Jablonskis. In certain cases it is difficult to practically express movement through somewhere, between something, over something as the expression of such movement is always characterised by confusion. Sometimes a preposition may be replaced by another one considering the peculiarities of functional styles. The use on both prepositions is mixed in dialects; such mixture often moves to standard language, so ambiguity may occur when the prepositions are used. Per identifies an object through which a certain action is taking place: Garsas eina per sieną. Ėjo per duris. Matyti per dūmus. Pro identifies movement through, between, across: Ėjo pro vartus. Vėjas pučia pro langą. Geria pro šiaudelį. Vanduo teka pro stogą. The article contains the attitudes of several linguists to the use of the prepositions per and pro, theoretical and practical aspects and examples of the use in various publications.

ISBN9986-38-698-5
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijosDabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6083
Atnaujinta2013-04-28 16:21:31
Metrika Peržiūros: 2