Artima akiai, tolima atminčiai: Arturo Valiaugos projektas "Ilgesio žemė"

LTFotografijos tyrinėtojos Eglės Deltuvaitės straipsnyje aprašomas žinomo menininko Arturo Valiaugos (g. 1967) fotografijų serijos ir knygos „K. Donelaitis, A. Valiauga. Apie Ilgesio žemę" (Vilnius: Kultūros meniu, 2013) kūrimo procesas ir aptariamos šiandieninės Mažosios Lietuvos (Kaliningrado srities) aktualijos. Vienas lietuvių literatūros pamatą sudarančių šedevrų - Kristijono Donelaičio „Metai“ ir Arturo Valiaugos „Ilgesio žemė“ kartu liudija mūsų istorijos subtilumą, sudėtingą identitetą. Knyga knygoje nepolitizuodama prabyla apie Mažosios Lietuvos reikšmę pačios Lietuvos ir jos kultūros istorijai. Tikriausiai nėra kitos žemės už žemėlapiuose nupaišytų sienų, kuri būtų tokia gyva ir gaji mūsų sąmonėje. Gal todėl būnant tame krašte, apmąstant istorinius faktus, legendas bei pasakojimus, kyla nerimo jausmas. Tai ne praradimo, o atpažinimo nerimas, jį suvokus virstantis ilgesiu. Svetimo ir savo peizažo, veidų, kalbos, architektūros, atminties bei patyrimo ilgesiu. Nuotraukos pasakoja apie Rusijai priklausantį kraštą, kuriame užaugusi trečia pokario karta nebeieško šaknų „plačiojoje tėvynėje“ kuria savo socialinį tapatumą, jį siedama su atgimstančia vartotojiška prūsiškos kultūros vizija, skatinančia esminius ekonominius, politinius ir kultūrinius pokyčius.

ENIn the article by the photography researcher Eglė Deltuvaitė, a series of photographs and a book (K. Donelaitis, A. Valiauga, ‘The Land of Longing’, Vilnius: Cultural menu, 2013), by the famous photographer Arturas Valiauga (b. 1967), and the process of their creation, is described, as are the actualities of Lithuania Minor (the Kaliningrad area) today. The Seasons by Kristijonas Donelaitis, a core masterpiece fundamental to Lithuanian literature, and Valiauga 's photography project ‘The Land of Longing’, together testify to the subtlety of our history and identity. This book within a book touches upon the importance of the Lithuania Minor region in Lithuania 's history and culture. There is probably no other land outside the territory of our country that is so alive and fixed in our minds. This may be why being there and reflecting on historical facts, non-facts and stories evokes a sense of restlessness. It is not the fear of loss, but of recognition, which becomes a longing once it is fully perceived. It is nostalgia for familiar and foreign landscapes, faces, language, architecture, and memory without experience. The photographs are of a Russian region where the third postwar generation is growing up, without looking for its roots in the ‘wide fatherland’. They are forging their own social identity, linking it with a reviving vision of Prussian culture, which is encouraging political, economic and cultural change in the region.