Jonas Vaitys: modernistinių ieškojimų ir ideologijos protirpose

LTJonas Vaitys (1903-1963) - XX amžiaus Lietuvos dailės klasikas. Jau paminėtos jo 110-osios gimimo metinės, tačiau kūryba mūsų meninės atminties sąmonėje yra viena iš silpniau aktyvuotų. Dailininkas savo kūryboje buvo parodęs mažiausiai du skirtingus „tapybinius veidus“:prieškarinį ieškantį, socialų, plastiškai įvairų ir ramesnį pokarinį - peizažinį. Geriau susipažinusieji su jo kūryba fiksuoja modernesnius ketvirtojo dešimtmečio ieškojimus, bet daugumai Jono Vaičio tapyba iki šiol asocijuojasi su sovietmečio laikų peizažais - pavasarį pradedančios atitirpti gamtos ar vėlyvo rudens gamtovaizdžiais. Kaip metaforiškai taikliai buvo pasakęs skulptorius Vladas Žuklys - „ Vaitys geriausias tirpstant sniegui“.

ENThe 110th anniversary of the birth of Jonas Vaitys (1903-1963), a classic 20th-century artist, has already been commemorated, but his work does not feature very prominently in Lithuania 's artistic memory. He showed at least two different sides to his painting in the course of his career, one before the Second World War, full of varied and searching social landscapes, and the other full of quieter postwar landscapes. Those who are well acquainted with his work prefer his more modern efforts from the 1930s, but most people associate paintings by Vaitys with the landscapes of the Soviet era: views of nature, spring thaws, or late autumn landscapes. The sculptor Vladas Žuklys was metaphorically accurate when he said: ‘Vaitys is at his best when the snow is melting.'.