The Problem of equivalence in the aspect of translation

LTTiek mūsų, tiek kitose šalyse vis labiau domimasi vertimo teorijos ir praktikos klausimais. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, ši disciplina tampa dar aktualesnė. Straipsnyje analizuojami vertimo teorijos kryptyse traktuojami įvairūs ekvivalentiškumo, kaip vertimo normos, aspektai. Ekvivalentiškumo samprata, kaip ir jos sąvoka, pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi. Kai kurie žymūs praeito šimtmečio lingvistai (Gutt, 1991; Stecconi, 1994; Neubert, 1994; Pym, 2000) apriboja vertimą ekvivalentiškumo aspektu. Tuo tarpu kiti (Kade, 1979; Snell-Homby, 1989; Baker, 1992; Roger, 1998) teigia, kad ekvivalentiškumas negali būti pagrindinė vertimo mokslo sąvoka. Šie, kaip ir daugelis kitų lingvistų, vertimo problemą traktuoja žymiai plačiau, pabrėždami kalbų savitumą, kultūrinę įvairovę, skirtingas pasaulėžiūras ir kitus tarpkultūrinio konteksto veiksnius. Toks vertimo, kaip mokslo bei vertimo, ekvivalentiškumo galimybės traktavimo pobūdis atitinka lingvistinio reliatyvumo teoriją, kuri teigia, kad kalbos pasižymi skirtingais realybės interpretavimo bruožais, todėl yra reliatyvios. Straipsnyje pateikiamas naujas grafinis vertimo transformacijų modelis kalbų reliatyvumo pagrindu.

ENThis article focuses on the features of equivalence as regards the definition of translation and various trends within the translation studies. It analyses the concept of equivalence and the shift it has undergone in previous decades. The article reveals some aspects of both restricted and non- restricted theories of translation. On the premise that the language relativity is the crucial, factor in encoding and decoding meanings of different languages, the article focuses on the idea that the definition of translation can not be restricted to equivalence.