LTViena iš aktualiausių pastarųjų dešimtmečių lingvistikos problemų yra kalbos reiškinių turinys, bendrumai ir skirtumai, aptinkami gretinant kalbas. Dabar kalbininkai domisi ne tik kalbos struktūra, bet ir jos turinio santykiu su žmogumi, visuomene, tauta, pasauliu. Naujoji tendencija kalbotyroje vadinama įvairiai: kognityvine, antropologine lingvistika. Kognityvinė lingvistika, orientuodamasi į kalbos turinio ryšį su kalbančiųjų konceptualiuoju pasauliu, t. y. žmogaus individualiuoju patyrimu, mentaliniu pasauliu, teikia informacijos apie tautų tikrovės klasifikavimą ir interpretavimą, išryškina skirtingą pasaulio vaizdą kalbose. Viena iš sferų, kur atsiskleidžia kalbos pasaulėvaizdis yra metaforizacija. Straipsnyje trumpai pristatomos kognityvinėje kalbotyroje „nusitrynusiomis“ vadinamos metaforos su leksemomis, turinčiomis šerną „žemai“ ar „žemyn“. Laikomasi nuostatos, kad žmogaus erdvinė orientacija, fizinis žemumo suvokimas konceptualizuoja abstrakčias sąvokas.